G.Šimkaus manymu, realius pokyčius būsto paskolų palūkanų normų fiksavimo ir refinansavimo srityje galima matyti jau šiemet.
„Manau, kad realius pokyčius galima pamatyti jau ir šiais metais. Jeigu kalbame apie viešosios konsultacijos pabaigą birželio mėnesį, rezultatų paskelbimą ir jeigu atitinkamai būtų priimti teisės aktų pakeitimai rudenį, tai kai kalba eina apie alternatyvų pasiūlymą, privalomą, tai yra pakankamai greiti dalykai“, – antradienį Lietuvos banke teigė G. Šimkus.
Jis nebuvo užtikrintas, ar vartotojai po priimtų siūlymų pasirinks alternatyvas, tačiau, jo nuomone, svarbiausia yra informuotumas.
„Ar vartotojas pasirinks, tai geras klausimas ir matysime, nes labai daug už vartotojo finansinių paslaugų vartojimo sprendimų yra inercijos, ar tai būtų mokėjimų sritis, ar tai būtų kredito sritis. Dominuoja tam tikros tradicijos, (...) bet kaip vartotojai pasirinks jau turėdami realią galimybę, pripažinkime, tai vartotojo sprendimas. Svarbiausia, kad vartotojas būtų informuotas ir būtų turimos alternatyvos“, – sakė LB valdybos pirmininkas.
Pateikė siūlymus
LB siūlo įpareigoti kredito davėją, prieš sudarant būsto paskolos sutartį, pasiūlyti vartotojui bent dvi alternatyvas – galimybę rinktis būsto paskolą su kintamąja palūkanų norma ir galimybę rinktis būsto paskolą su bent 5 m. fiksuotąja pagrįsto dydžio palūkanų norma arba kartu su palūkanų normų svyravimo draudimo bent 5 m. produktu pagrįsta kaina.
„Plūduriuojant paviršiuje ir ant rankos pirštų turint fiksuotų palūkanų normų paskolų, reikia pradėti nuo pradžių“, – aiškino G.Šimkus.
Taip pat, LB nuomone, reikia sukurti viešai prieinamą nepriklausomą ir išsamią būsto paskolos alternatyvų skaičiuoklę. Kaip sakė jis, kiekvienas bankas turi savo skaičiuokles, tačiau reikėtų universalios, kuri galėtų tarnauti kaip bendras standartas rinkai.
Taip pat siūloma skelbti būsto paskolų maržų ir palūkanų normų sklaidos statistiką, sukurti nepriklausomą interaktyvią priemonę kliento ir rinkos būsto paskolų sąlygų palyginimui. Viskas priklauso nuo to, kaip palūkanos ir maržos pasiskirsčiusios, kad vartotojas galėtų suprasti, ar teikiamas pasiūlymas jam geras.
LB mano, kad reikia įpareigoti kredito davėjus reguliariai informuoti esamus klientus, būsto paskolų gavėjus, apie jiems palankiais alternatyvias kredito davėjo siūlomas sąlygas, pavyzdžiui, palūkanų maržos dydį.
Galiausiai, LB siūlo riboti nepagrįstas išlaidas keičiant sutarties sąlygas ir nustatyti rekomendaciją, kad sutarties keitimo mokestis, keičiant kintamosios palūkanų normos maržą, negali būti didesnis nei naujos sutarties sudarymo pas tą patį kredito davėją mokestis.
Tokias paskolas ima retai
Vartotojo galimybes rinktis fiksuotąsias palūkanų normas vertina kaip ribotas. Teisinis reguliavimas dėl apibrėžimo ir kompensacijos išankstinio kredito grąžinimo atveju nėra esminė priežastis, kodėl vartotojai nesirenka fiksuoti palūkanų.
Lietuvos banko atlikta analizė rodo, kad mažų palūkanų laikotarpiu nuo 2011 m. iki 2022 m. daugumoje euro zonos šalių gyventojai dažniau rinkosi fiksuoti naujų paskolų palūkanų normas ilgesniam nei metų laikotarpiui, o Lietuvoje – priešingai, vis labiau vyravo paskolos su kintamąja (fiksuota iki metų laikotarpiui) palūkanų norma.
„Lietuvoje praktiškai visos būsto paskolos suteikiamos kintamosiomis palūkanomis, taip riziką dėl palūkanų normų padidėjimo perkeliant paskolų gavėjams. Vartotojų galimybės fiksuoti paskolos palūkanas ilgesniam nei metų laikotarpiui yra ribotos ir santykinai brangios.
Lietuvos bankas imasi iniciatyvos spręsti šią problemą ir kviečia viešai diskusijai dėl priemonių pagerinti vartotojų galimybes gauti paskolos pasiūlymą fiksuotosiomis palūkanomis ar refinansuoti turimą paskolą“, – antradienį spaudos konferencijos metu teigė LB valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
Kaip minėjo G.Šimkus, didesnėse ir labiau išsivysčiusiose finansų rinkose bankai turi geresnes galimybes apdrausti palūkanų kitimo riziką ir pasiūlyti klientams fiksuotųjų palūkanų normų paskolas patrauklesne kaina.
Kalbėdamas apie fiksuotųjų palūkanų normų kainą Lietuvoje, LB vadovas sakė, kad Europos Centrinio Banko ir LB skaičiavimais, ji yra viena didžiausių euro zonoje ir yra 1 proc. didesnė už euro zonos vidurkį.
G.Šimkus palygino ir tai, kuo skiriasi fiksuotųjų ir kintamų palūkanų normas. Anot jo, Lietuvos bankas neskatina rinktis būtent fiksuotas, ar kintamas pakūkanų normas – pats vartotojas turėtų pasirinkti jam labiausiai tinkamą produktą.
Pavyzdžiui, fiksuotų palūkanų normų atveju, augant pagrindinei palūkanų normai, įmokos išlieka fiksuoto dydžio, todėl namų ūkiai iš anksto žino, kiek reikės atsidėti.
Tačiau yra ir minusų. Mažėjant pagrindinei palūkanų normai, tokio tipo būsto paskolos kredito įmoka nemažėja. Maža to, skaičiuojama, kad vidutiniškai per visą paskolos laikotarpį paskolų gavėjai patiria didesnes išlaidas.
Fiksuojant palūkanų normą, pasak G.Šimkaus, ne mažiau svarbu atkreipti dėmesį ir į kitas sutarties sąlygas. Tarkime, kokio dydžio kompensacija kredito atveju priklausytų, jei paskolą būtų norima grąžinti anksčiau laiko. Taip pat verta pasidomėti, kokia palūkanų norma taikoma, pasibaigus refinansavimo laikotarpiui.
Refinansavimas Lietuvoje nėra paplitęs
LB taip pat tvirtina, kad Lietuvoje nėra paplitęs ir būsto paskolų refinansavimas, nors pastaraisiais metais mažėjus bankų maržoms, paskolų refinansavimas gali būti naudingas vartotojams. LB atliktos vartotojų ir kredito davėjų apklausos duomenimis, tarp kaip namų ūkių sprendimą paskolos nerefinansuoti nulemiančius veiksnius apibendrintai galima įvardinti su refinansavimo procesu siejamas išlaidas, proceso sudėtingumą, bei ir rinkos sąlygas.
„Tai ypač aktualu tiems būsto paskolų gavėjams, kurie sutartis sudarė 2018–2021 m., kai bankų maržos buvo didesnės. Tokių gavėjų paskolos sudaro 44 proc. viso būsto paskolų portfelio“, – rašoma LB pranešime.
„Būsto paskolų, paskolų palūkanų maržą galima mažinti imant naują kreditą arba persitariant su tuo pačiu kredito gavėju, kuris jau yra išdavęs paskolą. O marža gali mažėti dėl įvairių veiksnių, pvz. dėl rinkos tendencijų, tačiau nuo 2020 m. gegužės marža sumažėjo 0,55 proc. ir tie, kurie paėmė prie aukštesnių maržų, turi galimybę ją susimažinti“, – antradienį tvirtino LB valdybos pirmininkas.
Tačiau tikinama, kad šiuo metu yra palankios sąlygos būsto paskolų su kintamąja palūkanų norma refinansavimui. Skaičiavimai rodo, kad tokios paskolos dažnu atveju atsipirktų, jei palūkanų marža sumažėtų 0,2–0,4 proc. punkto.
