– Su kokiais didžiausiais iššūkiais šiuo metu susiduria muitinė?
– Šiuo metu turime daugiau rūpesčių nei įprastai.
Įprastai mums tenka rūpinis, kad prekyba vyktų laisvai ir teisėtai, administruoti mokesčius, muitus, užkardyti kontrabandą. O šiandien turime papildomą naštą dėl Rusijos agresijos – sankcijų, Rusijai ir Baltarusijai, užtikrinimą.
– Kiek ši našta išaugo?
– Vien balandį 125 kartus neleidome atlikti importo procedūrų, 1580 kartų neleidome atlikti eksporto procedūrų ir 632 kartus neleidome atlikti tranzito procedūrų. Atitinkamai pradėta 81 administracinės teisenos procedūra. Darbo tikrai daug. Kasdien apie 70–100 prekių yra neišleidžiamos ar neįleidžiamos į Lietuvą. Krūvis tikrai padidėjęs.
– Kaip atrodo bandymų apeiti sankcijas dinamika?
– Skaičiai po truputį auga. Tačiau tai susiję ne su augančiais verslininkų ar ūkio subjektų bandymais apeiti sankcijas, o su sankcijų paketais. Dabar turime 10 sankcijų paketų ir kiekvienas vis įneša papildomų ribojimų, draudimų, tad kaskart padaugėja ir galimų pažeidimų, galimų bandymų apeiti sankcijas.
– Kaip dažniausiai bandoma apeiti sankcijas?
– Dažniausia pateikiami kiti prekių kodai. Prekės, kurias įvežti ar išvežti draudžiama, pateikiamos kaip panašios prekės, kurias vežti galima.
Taip pat, jei prekę bandoma vežti į Rusiją, nurodomi klaidingi maršrutai, nurodoma, kad prekės vežamos į kitas šalis.
Dar primityvesnis bandymas – paprasta kontrabanda. Prekės tiesiog slepiamos tarp kitų prekių. Pernai rudenį slėptos net kuro granulės. Jei anksčiau kuro granulėse būdavo slepiamos cigaretės, tai dabar muitininkai ėmė juokauti, kad su laiku galbūt tarp cigarečių bus slepiamos kuro granulės. Bandantys apeiti sankcijas asmenys yra tikrai labai išradingi.
– Kiek skiriasi darbo krūvis, jei palygintume tradicinės kontrabandos ir sankcionuotų prekių gabenimo užkardymą?
– Tai tiesiog papildomas krūvis. Anksčiau reikėdavo tiesiog įsitikinti, kokia prekė atvyko į muitinės postą, kokia jos vertė, pasižiūrėti, ar visi formalumai atitinka, nėra problemų su mokesčiais, antidempingo mokesčiais ir panašiais dalykais.
Dabar turime pareigą ne tik įsitikinti, ar prekė atitinka formalumus, bet ir ar ji nėra sankcionuota, ar jos pirkėjas, pardavėjas, gamintojas nėra įtraukti į sankcijų sąrašą. Tai tikrai didelis papildomas darbas, našta ne tik mums, bet ir verslui, nes tikriname nuodugniai ne tik pasirinktus vienus ar kitus krovinius, o visus, mat schemų apėjimų gali būti daug ir įvairių.
– Tradicinės kontrabandos karo laikotarpiu padaugėjo ar sumažėjo?
– Sumažėjus prekybai su Rytų šalimis matome, kad ir kontrabandos kiekiai mažėja. Nėra taip, kad kontrabandos visai nebėra, bet jos tikrai sumažėjo, sulaikomi kiekiai nėra dideli.
– Ar pastebite kontrabandos gabenimo sezoniškumą?
– Sezoniškumas yra, pavyzdžiui, jis buvo jaučiamas su minėtomis kuro granulėmis. Rudenį, prieš šildymo sezono pradžią, akivaizdžiai padaugėjo šios kontrabandos – tai bandymas užsidirbti. Dabar tokios kontrabandos gerokai sumažėjo.
Iš kitos pusės gabenantiems cigaretes sezoniškumas negalioja. Jie visada ieško naujų gabenimo būdų. Jeigu gabena ne geležinkeliais, tai kitu sausumos transportu, jei ne sausumos transportu, tada cigarečių gamybą vykdo šalies viduje.
– Matėme, kad sankcijų režimo veikimo pradžioje institucijos kartais skirtingai interpretuodavo sankcijų taikymą. Ar dabar reguliavimas jau yra aiškus?
– Tiek mums, tiek kitoms kontrolės institucijoms, tiek verslui būtų daug paprasčiau, jei sankcijos būtų aiškios, vienareikšmės, be interpretacijų.
Taip pat būtų daug patogiau ir paprasčiau, jei vienodos sankcijos būtų taikomos ir Baltarusijai, ir Rusijai. Šiandien sankcijos abiem agresorėms šalims skiriasi ir tai yra nelogiška. Jei būtų vienodos, kontrolė taptų lengvesnė ir, svarbiausia, sankcijos – efektyvesnės.
