Derybos, iki šiol vykusios ant Kapitolijaus kalvos, trečiadienį persikėlė į Baltuosius rūmus, tačiau lieka vis mažiau laiko iki Iždo departamento nurodytos datos, birželio 1-osios, kai vyriausybė pritrūks pinigų, o tai gali sukelti pražūtingą ekonomikos sukrėtimą.
Nebuvo jokių konkrečių ženklų, kad abiem pusėms sektųsi susitarti, kaip padidinti vadinamąsias skolos lubas, tai leistų vyriausybei skolintis daugiau pinigų ir apmokėti sąskaitas po birželio 1 dienos.
Nepaisant to, Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karine Jean-Pierre sakė, kad derybos „išlieka produktyvios“.
„Yra kelias, kuriuo galime judėti į priekį, – sakė ji. – Manome, kad galime rasti sprendimą. Galime pasiekti dvišalį, protingą susitarimą.“
Kitaip, pasak K. Jean-Pierre, bus „katastrofiški padariniai kiekvienoje šios šalies dalyje“.
„Kalbame apie milijonus prarastų darbo vietų, nusiaubtas pensijų sąskaitas ir recesiją“, – teigė ji.
Abi šalis skiria iš esmės skirtingos vizijos, kaip valdyti 31 trilijono dolerių valstybės skolą. J. Bideno demokratai teigia, kad Kongresas turi automatiškai patvirtinti tai, kas vadinama „švaria“ skola, pakeldamas jos lubas, kitais žodžiais, turi leisti vyriausybei skolintis daugiau, kad būtų padengtos ne tik jau numatytos išlaidos, bet ir tos, kurios nėra finansuojamos iš biudžeto.
Iš esmės tai yra įprastas manevras, kurį Kongresas atlieka kiekvienais metais, koreguodamas finansavimo lygį.
Respublikonai, vis labiau dominuojami buvusiam prezidentui Donaldui Trumpui ištikimos griežtosios linijos dešiniųjų frakcijos, nusprendė panaudoti šią įprastą procedūrą, kaip svertą priversti J. Bideną sutikti su dideliu išlaidų mažinimu, ypač socialinėms programoms. Respublikonai teigia, kad apkarpymai reikalingi norint suvaldyti nekontroliuojamas vyriausybės išlaidas. J. Bideno derybininkai sako esantys pasirengę diskutuoti apie biudžeto apkarpymą, bet ne tuomet, kai respublikonai skolos lubas laiko „įkaitu“.
Per derybas naujausias iždo sekretorės Janet Yellen pasiūlymas buvo įšaldyti vyriausybės išlaidas dabartiniame lygyje, jos teigimu, tai sumažintų deficitą 1 trilijonu JAV dolerių.
„Prezidento pateiktas biudžetas iš tikrųjų siūlo per 10 metų sumažinti deficitą 3 trilijonais dolerių“, – trečiadienį per „The Wall Street Journal“ renginį sakė J. Yellen.
„Per šias derybas prezidentas jau pasiūlė pakeitimus, dėl kurių deficitas būtų sumažintas dar trilijonu dolerių“, – pridūrė ji.
Tarp kitų prezidento siūlomų kompromisų yra siūlymas panaikinti nepanaudotas COVID-19 pagalbos lėšas, sakė su derybomis susipažinęs asmuo, pageidavęs likti anonimiškas.
Tačiau respublikonai atmetė galimybę pritarti Baltųjų rūmų planams toliau mažinti deficitą didinant mokesčius turtingiausiems amerikiečiams ir korporacijoms.
Atstovų rūmų pirmininkas Kevinas McCarthy, aukščiausias respublikonas Kongrese, dar kartą atmetė galimybę padidinti „švarios“ skolos lubas, nors irgi sakė manantis, kad pažanga įmanoma.
„Neketinu pasiduoti. Mes nežlugsime. Šią problemą išspręsime. Dirbsiu, kol tai bus padaryta“, – sakė jis žurnalistams.
„Tačiau būkime sąžiningi: turime išleisti mažiau, nei išleidome pernai. Ne mano kaltė, kad demokratai negali atsisakyti savo išlaidų“, – pridūrė jis.
Respublikonų teigimu, pagal jų išlaidų planus deficitas per dešimtmetį būtų sumažintas 4,8 trilijono JAV dolerių. Baltieji rūmai planą apibūdina kaip pagalbos mažinimą skurdžiausiems gyventojams dar labiau mažinant D. Trumpo apkarpytus mokesčius turtingiesiems.
