Verslai baiminasi to, ką sugalvojo Seimas: kas pasikeistų lietuviams kavinėse

Seimas svarstys „laisviečio“ Kasparo Adomaičio pateiktas Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo pataisas. Jomis siekiama uždrausti viešojo maitinimo įstaigose neatlygintinai dalinti vienkartinius indus, pavyzdžiui, popierinius puodelius kavai. Jei maistas ar gėrimai supakuoti dar gamybos linijose, apmokestinimas nebūtų taikomas. Priėmus šias pataisas, pokyčiai įsigaliotų nuo 2024 metų.

Seimas svarstys „laisviečio“ Kasparo Adomaičio pateiktas Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo pataisas.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Seimas svarstys „laisviečio“ Kasparo Adomaičio pateiktas Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo pataisas.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Seimas svarstys „laisviečio“ Kasparo Adomaičio pateiktas Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo pataisas.<br>Asociatyvi Pexels.com nuotr.
Seimas svarstys „laisviečio“ Kasparo Adomaičio pateiktas Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo pataisas.<br>Asociatyvi Pexels.com nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

May 25, 2023, 9:18 AM, atnaujinta May 25, 2023, 9:38 AM

K.Adomaitis „Žinių radijo“ laidoje „Aktualusis interviu“ sakė, kad vis didesnis pakuočių naudojimas yra rimta problema.

„Europos Sąjungos (ES) mastu yra priimami reglamentai, visapusiškai bandoma žiūrėti į šią problemą. Lietuvoje naudojamų pakuočių kiekis irgi auga, per dešimtmetį padidėjo nuo 100 kg žmogui iki 140 kg. Su vienkartinėmis pakuotėmis lygiai tas pats – jų kiekiai auga. Tačiau Lietuvoje nesiimama veiksmų suvaldyti šiam didėjimui“, – aiškino K.Adomaitis.

Pasak jo, sąmoningi verslai, kuriems ši problema rūpi, jau kurį laiką patys imasi veiksmų.

„Jie siūlo nuolaidas ar kitokius paskatinimus naudoti daugkartinius indus, bet tai nėra taikoma visiems. Visą laiką tas, kuris nepritaiko tokių taisyklių, turės tam tikrą pranašumą prieš kitą verslą, kuris deda pastangas. Žaidimo taisyklės turėtų būti suvienodintos“, – pabrėžė Laisvės partijos frakcijos narys.

Jis tikino, kad siūlomų pokyčių nepavadintų nauju mokesčiu.

„Tai yra labiau kainodaros taisyklės“, – tikino K.Adomaitis.

Be to, pataisomis nesiekiama imtis drastiškų pokyčių – norima, kad priemonės veiktų palaipsniui.

„Norime pasižiūrėti, kurios priemonės veikia, kurios pasiteisina, o jei pasiteisina, ar pakankamai, o gal reikia didesnių priemonių. Manau, kad poveikis bus trejopas: ir psichologinis veiksnys, kad žmonės susimąstytų, ar jiems tikrai reikia tos pakuotės; antras dalykas, tai būtų tam tikras finansinis paskatinimas – žmonės, kurie norės naudoti daugkartines pakuotes, pajus ir finansinę naudą; trečas dalykas, kuris ateis ik ilgalaikiu laikotarpiu, – atsiras tam tikras paskatinimas kavinėms įvesti užstato sistemas. Tos, kurios įves užstatą, o ne papildomą kainą, finansine prasme klientams siūlys tam tikrą patogumą“, – vardijo Seimo narys.

Užstato sistemų variantų, anot jo, pasaulyje yra labai daug.

„Vienos labiau įsitvirtina, kitos mažiau, vienos skirtos vienkartinei, kitos – daugkartinei tarai. Nesinori nueiti viena konkrečia kryptimi, verslas būtų laisvas ir galėtų pats pasirinkti sprendimus, kaip tą įgyvendinti. Tiesiog išdavus puodelį kažkur mieste atsirastų taromatų, kur būtų galima palikti puodelį ir gauti užstatą. Arba būtų galima grąžinti į pačią kavinę“, – siūlė K.Adomaitis.

Visgi „Huracan Coffee“ direktorius Vytautas Kratulis ne toks pozityvus. Jo manymu, minėtos pataisos problemos nespręstų.

„Pats verslas šiandien yra prispaustas replėse. Ir Seimas, ir Vyriausybė daro viską, kad tų tradicinių verslų Lietuvoje neliktų. Minimalų atlyginimą turime kelti kiekvienais metais, tai tampa mada. PVM naikinsim, puodelius apmokestinsim... Bet kai kava brangsta, tada visi sako: „Jūs esate vagys ir iš mūsų plėšiate devynias galybes“. Ar dabar reikia tą daryti? Nežinau, mano galva, laikmetis tokiam dalykui labai nepopuliarus“, – pabrėžė V.Kratulis.

Jis pridūrė, kad norint gyventi švariau, progresyviau, pirmiausia reikėtų pradėti nuo šiukšlių perdirbimo.

„Ar mes Lietuvoje tikrai viską perdirbame patys? Kiek žinau, geriausia, ką mes galime padaryti, tai sudeginti šiukšles ir pagaminti elektrą. Ir tai neseniai pradėjome tą daryti. Valio, perdirbkime savo šiukšles, surinkime jas, išrūšiuokime. Tai bus tikrai labai gerai.

Aš neturėčiau nieko prieš, jei tai būtų normalesnė užstato sistema, kaip dabar yra su buteliais. Lietuva šioje vietoje pirmauja. Būtų galima surinkti puodelius, jei jie bado akis. Bet mes savo verslą pradėjome 2001 metais. Buvo iš ko gerti kavą, nors vienkartiniai puodeliai atsirado tik 2007 metais. Tada aš pykau, sakiau: atsibusite ant didelės šiukšlių krūvos. Taip ir atsitiko“, – priminė V.Kratulis.

Pasak jo, jei įstatymas apims vien kavines, šiukšlių problema iš esmės nebus išspręsta.

„Mano galva, reikėtų atkreipti dėmesį į visas šiukšles. Ar kavos puodukas yra didžiausia blogybė? O gal kartoninė batų dėžė? O gal labiau kenkia jogurto indelis? Negalima sakyti, kad kavines apmokestinsime ir gyvenimas taip pagerės, kad visi pradės elgtis atsakingai ir nusiramins. Aš taip nemanau“, – įsitikinęs V.Kratulis.

Su jo išsakytomis mintimis Seimo narys K.Adomaitis nesutiko. Jis pabrėžė, kad pataisos – joks ne apmokestinimas.

„Čia nėra jokio mokesčio nei kavinėms, nei klientams. Tai yra kainodaros taisyklės. Verslas bus laisvas pats nusistatyti, kaip nori jas įgyvendinti, tiesiog turės išskirti pakuotės kainą. Jokios papildomos mokestinės naštos nėra“, – šnekėjo K.Adomaitis.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.