Byloje ieškovė prašė teismo priteisti iš buvusio darbuotojo žalos atlyginimą. Ji nurodė, kad žalą patyrė, kai į užsienį plytelių klojimo darbų atlikti komandiruotas darbuotojas be teisėto pagrindo atsisakė dirbti ir ieškovė, nutraukusi darbo sutartį dėl šiurkštaus pažeidimo, turėjo skubiai samdyti brangesnius užsienio bendrovės darbuotojus.
Darbo jėgos kainos skirtumą ieškovė laikė tiesioginiais nuostoliais, atsiradusiais dėl atsakovo kaltės, todėl, jos manymu, atsakovas turi šiuos nuostolius atlyginti.
Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė. Teismas pažymėjo, kad darbo sutartis su atsakovu nebuvo sudaryta būtent darbams pagal ieškovės sudarytą rangos sutartį atlikti. Teismo manymu, nors atsisakęs dirbti atsakovas šiurkščiai pažeidė darbo sutartį, jis negalėjo numatyti žalos (suvokti, kad ji bus padaryta).
Apeliacinės instancijos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį tenkino.
Teismas konstatavo, kad atsakovo nepagrįstas atsisakymas dirbti lėmė ieškovės poreikį nedelsiant ieškoti naujų darbuotojų rangos darbams atlikti.
Atsakovas, teismo manymu, pažeidė darbo sutarties sąlygas, nustatančias darbo laiko normą ir sutarties nutraukimo tvarką.
Atsakovo veiksmus teismas vertino kaip neteisėtus, sąmoningus, tyčinius, nurodė, kad atsakovas sąmoningai sukėlė ieškovei nuostolių, suprasdamas, kad dėl jo veiksmų ieškovei kils poreikis ieškoti naujų darbuotojų.
Atsakovas kasaciniame skunde teigė, kad nepagrįstai nustatytas priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovei atsiradusios žalos. Anot jo, žala nesusijusi su darbine veikla.
Kasacinis teismas panaikino apeliacinės instancijos teismo sprendimą, priimtą dėl atsakovo, ir paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
LAT teisėjų kolegija pripažino nepagrįstomis apeliacinės instancijos teismo išvadas, kad atsakovo neteisėtus veiksmus ir žalą, kurios atlyginimą ieškovė reikalauja priteisti, sieja priežastinis ryšys, kad žala ieškovei padaryta tyčia, taigi yra pagrindas ieškovės ieškinį tenkinti visiškai.
Teisėjų kolegija konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į teisiškai reikšmingas šios bylos aplinkybes, kurias įvertino pirmosios instancijos teismas.
Teisėjų kolegija pažymėjo, kad net jei dėl atsakovo neteisėtų veiksmų kilo poreikis ieškovei ieškoti naujų darbuotojų, tai savaime nereiškia, kad atsakovui turi tekti atsakomybė už tokį ieškovės priimtą sprendimą ir kad atsakovo veiksmai tiesiogiai lėmė žalą ar reikšmingai prisidėjo prie jos atsiradimo.
Susiklosčiusios aplinkybės nagrinėjamoje byloje vertintinos kaip ieškovės veiklos rizika, kuriai suvaldyti pati ieškovė priėmė būtent tokį organizacinį sprendimą.
Teisėjų kolegija laikė pagrįsta pirmosios instancijos išvadą, kad tai, jog atsakovas šiurkščiai pažeidė darbo pareigas, savaime neteikia pagrindo išvadai, kad jis sąmoningai siekė padaryti ieškovei būtent tokio pobūdžio žalą.
Ši LAT nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
