Lietuviai jau keliauja kitaip: štai kas pasikeitė ir kuo vertėtų pasidomėti prieš renkantis tokias paslaugas

Lietuviai vasarą atostogaus tiek Lietuvos pajūryje, tiek užsienyje, o populiariausios kryptis svetur vis dar tos pačios – Turkija, Graikija, Egiptas. Tačiau pandemija išmokė tam tikrų pamokų ir pakoregavo tendencijas – vis daugiau gyventojų vietoje savarankiško keliavimo renkasi kelionių organizatorių paslaugas. Kas konkrečiai privertė keliautojus pakeisti įpročius, „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ papasakojo Lietuvos turizmo asociacijos vadovė Milda Plepytė-Rainienė.

Populiariausios kryptis svetur vis dar tos pačios – Turkija, Graikija, Egiptas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Populiariausios kryptis svetur vis dar tos pačios – Turkija, Graikija, Egiptas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Populiariausios kryptis svetur vis dar tos pačios – Turkija, Graikija, Egiptas.<br>G.Šiupario nuotr.
Populiariausios kryptis svetur vis dar tos pačios – Turkija, Graikija, Egiptas.<br>G.Šiupario nuotr.
Populiariausios kryptis svetur vis dar tos pačios – Turkija, Graikija, Egiptas.<br>G.Šiupario nuotr.
Populiariausios kryptis svetur vis dar tos pačios – Turkija, Graikija, Egiptas.<br>G.Šiupario nuotr.
Populiariausios kryptis svetur vis dar tos pačios – Turkija, Graikija, Egiptas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Populiariausios kryptis svetur vis dar tos pačios – Turkija, Graikija, Egiptas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Populiariausios kryptis svetur vis dar tos pačios – Turkija, Graikija, Egiptas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Populiariausios kryptis svetur vis dar tos pačios – Turkija, Graikija, Egiptas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Lietuviai vasarą atostogaus tiek Lietuvos pajūryje, tiek užsienyje.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Lietuviai vasarą atostogaus tiek Lietuvos pajūryje, tiek užsienyje.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (6)

Vilhelmas Bladyka

May 27, 2023, 3:20 PM

– Kokios vasaros laukiame?

– Labai geros, norisi tikėti, kad geresnės nei pernai.

– Ar po pandemijos atsigauna atvykstamasis į Lietuvą turizmas?

– Atsigavimo ženklus matome, bet atvykstamojo turizmo organizatoriams situacija vis dar išlieka sudėtinga, nes nespėjus pilnai atsigauti po pandemijos ir visų suvaržymų buvo nerta į geopolitinius, karo Ukrainoje iššūkius. Tai labai stipriai paveikė atvykstamąjį turizmą ir atvykstančių į Lietuvą turistų srautus.

– Turbūt apskritai užsieniečių prioritetinių šalių sąraše Lietuva nėra pirmoji valstybė.

– Norėtųsi, kad būtume prioritetas pasirinkimų sąraše, bet dažniausiai planuojant keliones Lietuva yra tik jungiamajame ture, pavyzdžiui, kartu keliaujama ir į Latviją, Estiją, Lenkiją. Tokiose kelionėse stengiamasi aplankyti, kiek įmanoma daugiau, ilgai neužsibūnant vienoje valstybėje. Tad atvykusieji po Lietuvą daug nekeliauja, pamato dažniausiai tik didžiuosius miestus.

Jeigu neklystu, apie 49–59 proc. turistų atvyksta į Vilnių, o likusius keliautojus išsidalija kiti miestai. Liūdna, bet nesugebame prikviesti tiek daug turistų į pajūrį, kiek norėtume.

– Iš kurių valstybių sulaukiame daugiausia svečių?

– Natūralu, kad didžiausi keliautojų srautai – iš kaimyninių valstybių: Lenkijos, Vokietijos, Latvijos, Estijos, taip pat ir Šiaurės valstybių.

Bet esame praradę rusakalbes rinkas, tai stipriai juntame. Tam, kad atvykstamasis turizmas atsigautų, reikalinga valstybės institucijų pagalba persiorientuojant ir užpildant šią spragą. Reikia pritraukti naujas rinkas ir ten imti reklamuoti Lietuvą.

– Gal šiemet turime kokių nors naujų atrakcijų, kuriomis galėtume pritraukti Lietuvos dar nemačiusius?

– Turime naujų maršrutų, atrakcijų, naujų reklaminių kampanijų, kurios aktyviai vykdomos mūsų prioritetinėse rinkose. Tų reklaminių kampanijų galėtų būti dar daugiau, reikėtų skirti daugiau lėšų Lietuvos rinkodarai, pristatymui užsienio valstybėms, kad Lietuva būtų kuo daugiau matoma, atpažįstama.

Nes nuo kitų šalių rinkodaros kampanijų skiriamės lėšomis. Jei turėtume bent trečdalį tiek lėšų, kiek, pavyzdžiui, skiriama Turkijos reklamai, manau, atvykstančiųjų srautai būtų visai kitokie.

Būtų gerai, jei dar patobulintume susisiekimą, padarytume jį patogesnį, turėtume daugiau krypčių ne tik žemų kaštų, bet ir tradicinėmis oro linijomis, situacija būtų kur kas geresnė.

Dabar turime nemažai skrydžių žemų kaštų avialinijomis, kurias dažniausiai renkasi individualiai keliaujantieji, norintieji greičio, pigumo. Bet jeigu orientuojamės į daugiau lėšų Lietuvoje galintį palikti keliautoją, mums reikalingi kiek kitokie skrydžiai, kitos oro linijos, nes ne visi keliautojai, ne visi potencialūs turistai atvyksta į Lietuvą vien todėl, kad galime juos atskraidinti tik „Wizzair“ ar „Ryanair“ oro linijomis. Jie gal niekada tokiomis neskristų.

Todėl mums ir tai reikėtų susitvarkyti, tada turėtume kur kas daugiau turistų, kurie pasinaudotų ir mūsų atvykstamojo turizmo kelionių organizatorių paslaugomis.

– O kaip dėl lietuvių? Jie atrado Lietuvą?

– Pandemija ir popandeminis laikotarpis parodė, kad lietuviai keliauja po Lietuvą. Lietuvos keliautojas noriai keliauja po šalį, bet yra taupesnis, išleidžia mažiau. Vietinis ir užsienio keliautojas būtent ir skiriasi išleidžiamų pinigų sumomis, o vietiniam verslui tai svarbu.

– Kokia situacija dėl apgyvendinimo įstaigų rezervacijų vasarai?

– Rezervacijų netrūksta, bet visada gali būti geriau. Nors kai kurioms datoms jau gali būti sudėtinga rasti laisvų vietų apsigyventi, tai gali būti šventiniai ar ilgieji savaitgaliai, pavyzdžiui, liepos 6-ajai daug rezervacijų. Matome tendenciją, kad žmonės prisideda vieną kitą dieną ir išvažiuoka atostogų ilgesniam laikotarpiui. Tad jei norima Lietuvos pajūryje pailsėti konkrečią dieną, reikėtų suskubti ją rezervuoti, nes gali būti, kad jau vietų visai nelikę.

– Ar po pandemijos ir šalia dar vykstant karui spėjo atsigauti kruizinių laivų kelionės?

– Kruizinių laivų jau atvyksta, bet jų galėtų būti daugiau, išlaipinamų žmonių skaičius galėtų būti didesnis. Reikėtų pagalvoti, kokios priemonės padėtų išlaipinti daugiau svečių, paskatintų juos pasivaikščioti po Klaipėdą, sudalyvauti ekskursijose, tai generuotų papildomas pajamas vietiniam verslui.

– Esate sakiusi, kad žiemos metu nemažai žmonių keliauja po Lietuvą.

– Žiemos laikotarpiu lietuviai po Lietuvą keliauja noriau, vyksta į Birštoną, Anykščius, pajūrį, kad ir savaitgaliais. Bet jei planuoja ilgesnes ar vasaros atostogas, vis tiek daugiau renkasi užsienį.

– Kokias užsienio valstybes lietuviai renkasi dažniausiai?

– Didžiausi keliautojų srautai – vis dar į Turkiją. Išaugo susidomėjimas Egiptu. Anksčiau Egiptas vertintas kaip kelionių kryptis žiemos laikotarpiu, bet ten galima vykti paatostogauti ir vasarą, pasimėgauti šiluma ir net palankesnėmis kainomis nei žiemą.

Graikija išlieka antra pagal populiarumą kelionių kryptimi.

Siūloma vykti ir į Sakartvelą, Ispaniją, Juodkalniją. Po pandemijos matome suaktyvėjusį keliavimą Madeiros kryptimi.

– Gyventojai daugiau keliauja su kelionių organizatoriais ar savarankiškai, patys rūpinasi apgyvendinimu, maitinimu?

– Dėl pandemijos padaugėjo keliaujančių su kelionių organizatoriais. Kadangi tuo metu buvo daug nežinios, ar skrydžiai bus vykdomi, kaip reikės grįžti į Lietuvą, o vykę individualiai mokėjo nemažas pinigų sumas, kad įsigytų bilietus atgal į Lietuvą iki uždarant oro erdves, dabar daugiau keliauja su kelionių organizatoriais, nes tada situacija visai kitokia.

Įsigydami keliones iš kelionių organizatorių jie gauna stabilumą, užtikrinimą, kad jei kažkas atsitiks, jais tikrai bus pasirūpinta, jie tikrai bus grąžinti atgal į Lietuvą.

Tačiau svarbu išsiaiškinti, kokio kelionių organizatoriaus paslaugomis naudojamasi, tai Lietuvos ar užsienio kelionių organizatorius, nes nuo to priklauso, kokiais įstatymais jis vadovaujasi, kaip bus ginamos vartotojo teisės, jei kas nors atsitiktų.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.