Apie tai diskutuota „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“.
Ieško kompromisų
Pasak Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovo Mindaugo Lingės, iš techninės pusės mokesčių reformai Finansų ministerijoje yra pasirengta, tačiau projektas dar nepadėtas ant Vyriausybės stalo dėl nepasiekto politinio susitarimo.
„Dėl tam tikrų aspektų dar ieškome politinio sutarimo, kompromisų. Dabar nebeturime kelti lūkesčio, kad šioje sesijoje reforma bus įgyvendinta, vargu, ar tai realu. Bet pateikti reformą per šią sesiją sąlygų yra, o šios sesijos liko apie vienas mėnuo. Pirmiau tai turi būti pateikta Vyriausybei, o kai ji patvirtins, tada neužtuks tai atsirasti ir Seimo darbotvarkėje.
Turime ir tai, ką būtina padaryti dėl RRF fondo pinigų. Nepadaryti tų darbų būtų neatsakinga“, – teigė M.Lingė.
Kad Lietuva gautų RRF fondo pinigus, turi priimti nekilnojamojo turto (NT) ir aplinkosaugos mokesčių projektus. Kaip sakė M.Lingė, viena užduotis iš šių dviejų jau atlikta – akcizų politikos keitimas ir CO2 dedamosios įvedimas yra laikomi aplinkosaugos mokesčiais, kuriems Seimas jau pritarė. Liko tik NT mokesčio pertvarka.
„Šis įstatymo projektas jau yra pakeliui. Šis mokestis būtų viena iš pajamų rūšių, kuri ekonomikai nedarytų neigiamo poveikio, o surinkti pinigai būtų skirti prasmingai – savivaldybėms įgyvendinti infrastruktūros projektus. Nėra taip, kad tik Briuseliui to reikia, jog būtų uždėtas pliusiukas, tokios pertvarkos naudą pirmiausia pajustų mūsų žmonės“, – tikino politikas.
Reformą išgliaudyti ar priimti visą paketą?
Darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas su kitomis verslų organizacijomis ir asociacijomis pasirašė kreipimąsi į Vyriausybę su prašymu atidėti mokesčių reformą, iš jos „iškirpti“ ir priimti tik tuos projektus, kurie būtini RRF fondo pinigams gauti.
Tačiau, anot M.Lingės, vertėtų tam tikrų mokesčių projektų neišskirti, o priiminėti visą bendrą paketą.
„Pakete yra daug Vyriausybės pasiūlymų, kurie padėtų recesijos metu, lengvintų situaciją, gerintų investavimo sąlygas, būtų ir pratęsiamų lengvatų. Daugelis aspektų padėtų amortizuoti situaciją. Turime žiūrėti į visą valstybę, visumą, o ne matyti tik siaurų grupių interesus. Yra siekiama teisingesnės sistemos“, – pareiškė parlamentaras.
Kaip pastebėjo M.Lingė, nemažai priešiškumo sulaukė mokesčių pakeitimai užsiimantiems individualia veikla. Tačiau, jo nuomone, pasiūlymai yra subalansuoti, mat mažiausias pajamas gaunantiems mokesčiai nedidėtų arba didėtų labai nežymiai.
Politiko teigimu, vertėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kad dirbantieji su individualios veiklos pažymėjimu negauna tokios pačios bazinės pensijos, kokią gauną tiek pat laiko dirbę samdomi darbuotojai, tad šioje vietoje pokyčiai turi būti.
„Visi senatvėje nori turėti vienodas sąlygas oriai gyventi“, – sakė jis.
Ragina atsitraukti
Tuo metu Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys Valius Ąžuolas aiškino, jog valdžia tiesiog įsivarė save į kampą. Jo manymu, mokesčių reforma jau yra dvejais metais pasenusi ir nebeatitinka šiandienos realijų.
„Matome, kad net tarp valdančiųjų yra nepalaikančių šios reformos. Nešti ją į Seimą būtų beviltiška. Reikia ieškoti atsitraukimo galimybių“, – teigė jis.
Politiko manymu, Europos Komisijai (EK) galima bandyti paaiškinti situaciją ir reformos pateikimą atidėti.
„Briuseliui galima paaiškinti, kad pirmąjį ketvirtį Lietuvos ekonomika griuvo labiausiai visoje Europoje, turime politinį nestabilumą, Vyriausybė gali atsistatydinti, kad ir rytoj, o tada bus dar blogiau. Briuselis tikrai mus suprastų.
Reikėtų rinktis lenkišką variantą – jie mažina mokesčius ir naudoja RRF lėšas. Mes turėtume išimti tą dalį, kurioje smulkiajam ir vidutiniam verslui sąlygos bloginamos, mokesčiai didėja, ir pateikti reformą be tos dalies tik su gerais aspektais. Tą reformą reikia išravėti ir pateikti.
Reformos autoriai yra konservatoriai. Briuselis mums neliepė didinti mokesčių, mes patys nusprendėme, kokią reformą teiksime“, – kalbėjo V.Ąžuolas.
Anot jo, neverta kalbėti ir apie mokestinį sąžiningumą, mat siūloma, jog daugiau uždirbantieji mokėtų mažesnius mokesčius nei iki šiol, o tai, politiko manymu, nėra teisinga. Jis pateikė vėjo jėgainės Akmenėje pavyzdį.
„Ji kainuoja 5 mln. eurų. Registrų centre jos vertė atpinga iki 300 tūkst. eurų. Nuo tos vertės savivaldybė dabar gautų apie 9 tūkst. eurų NT mokesčio, bet konservatoriai siūlo mažinti šį mokestį iki 1 tūkst. eurų. Beveik nieko nebebūtų mokama už milijoninės vertės turtą.
Bet užtat siūloma kaimo gyventoją, turintį tvartelį, darželį, šiltnamėlį, apkrauti mokesčiais. Ar tai teisinga? Ministerijos klausiau, ar tai teisinga. Pasirodo, konservatoriams atrodo teisinga milijonieriams mažinti mokesčius, o tvartelių savininkams – didinti“, – piktinosi V.Ąžuolas.
Į tai atkreipė dėmesį ir D.Arlauskas. Kaip jis pastebėjo, iš pradžių valdžia ketino apmokestinti ir mažiausiai uždirbančius, bet vėliau galų gale nusprendė ribas pakelti ir iš individualios veiklos gaunančių iki 20 tūkst. eurų per metus nejudinti.
Iš mokesčių surenkame per mažai lėšų
Tuo metu Vilniaus universiteto proferius, ekonomistas Romas Lazutka pareiškė, jog Lietuva nuo kitų šalių atsilieka civilizacijos kelyje, nes surenka labai mažai lešų iš mokesčių, ir tai – ne šios dienos, o dešimtmečio problema.
„Valstybė yra finansiškai nepajėgi. Surinkti daugiau mokesčių reikėjo jau labai seniai, o, kai argumentuojama apie artėjančią krizę, reikia galvoje turėti tai, jog, jei valstybė surenka mokesčius iš vienokio ar kitokio verslo, daugiau ar mažiau pasiturinčių asmenų, ji tuos pinigus ne sudegina, o grąžina į ekonomiką.
Būtent valstybė, vykdydama fiskalinę politiką, gali ekonomiką paskatinti, bet tam valstybei reikalingi pinigai. Dabar pinigai guli daug uždirbančiųjų sąskaitose, jų nėra apyvartoje, valstybė, įvykdžiusi mokesčių formą, gali pinigus perskirstyti ir įlieti į ekonomiką, imtis ekonomikos smukimo prevencijos“, – aiškino R.Lazutka.
Be to, jo manymu, yra teisinga didinti mokesčius užsiimantiems individualia veikla, mat iki šiol, kaip teigė R.Lazutka, jie mokėjo mažiau ir turėjo privilegiją, palyginti su samdomais darbuotojais.
O aiškinantiems, jog užsiimantieji individualia veikla prisiima daugiau rizikos, negali gauti nedarbingumo pažymėjimo ar atostogų, R.Lazutka rėžė: „Nedarbingumą jie gali gauti, o jei galvoja, kad tokios galimybės neturi, vadinasi, apie ją nežino.
Visi, dirbantys savarankiškai, yra apdrausti senatvės, ligos, motinystės atveju, nėra apdrausti tik nedarbo atveju, ką naujuoju mokesčių reformos paketu ir norima pakeisti. Žinoma, socialinis draudimas jų yra kuklus, bet jie ir mažiau moka.
Dėl atostogų – žmogui, dirbančiam pagal darbo sutartį, kiekvieną mėnesį darbdavys išmoka viena vienuoliktaja mažesnę algą, nes tie pinigai kaupiasi ir atiduodami, kai išeinama atostogų. Niekas nedalina atostogų pinigų iš dangaus. Tad tie, kurie užsiima individualia veikla, gali pasilikti dešimtadalį mėnesio pajamų ir turėti jas atostogoms, kelionėms.
Dėl rizikos. Aš esu profesorius ir dirbu pagal darbo sutartį. Jei į tą programą, kurioje dėstau, stos mažai studentų, nebus jų surinkta pakankamai, man bus pasakyta: deja, jūsų kursas nėra reikalingas. Štai ir rizika. Ji nėra nė kiek mažesnė nei užsiimančiųjų individualia veikla.
Net ir puikiai dirbantiems statybose ar baldų fabrikuose esant ekonomikos smukimui gali būti pasakyta: negauname užsakymų, todėl esate atleidžiamas iš darbo. Ar tai nėra rizika?“
Visgi ekonomistas sutinka, kad uždirbantiems virš 60 tūkst. eurų per metus mokesčiai yra mažinami nepagrįstai.
„Tų žmonių alga viršija 8 tūkst. eurų per mėnesį. Kam tiems žmonėms dovanoti keliasdešimt eurų? Tai nesuprantama. Tokių žmonių nėra tiek daug, bet jie įtakingi, visi influenceriai gauna individualios veiklos pajamas, jie ir kelia triukšmą“, – teigė profesorius.
