Jau mato, kokią įtaką Lietuvai turėjo tokios aukštos palūkanos: neverta tikėtis, kad situacija gerės Pasakė, kada palūkanos vėl gali kilti

Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus apžvelgė, kokias finansinio stabilumo rizikas ryškina tebesitęsiantis karas, aukšta infliacija, padidėjusios palūkanos ir ekonomikos sulėtėjimas.

Pagrindinės rizikos finansų sistemai yra karas, aukšta infliacija, padidėjusios palūkanos ir ekonomikos sulėtėjimas.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Pagrindinės rizikos finansų sistemai yra karas, aukšta infliacija, padidėjusios palūkanos ir ekonomikos sulėtėjimas.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
G.Šimkus.<br>T.Bauro nuotr.
G.Šimkus.<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Ignas Dobrovolskas

May 30, 2023, 12:18 PM, atnaujinta May 30, 2023, 3:19 PM

Tenka spręsti vis daugiau iššūkių

Pasak G.Šimkaus, pagrindinės rizikos finansų sistemai yra karas, aukšta infliacija, padidėjusios palūkanos ir ekonomikos sulėtėjimas.

„Tai lėmė svyravimus finansų rinkose ir išryškino silpnąsias finansų rinkos vietas“, – spaudos konferencijoje antradienį sakė G.Šimkus.

„Finansų sistemai, kaip ir gyventojams bei verslui, tenka spręsti tiek besitęsiančius iššūkius dėl tebevykstančio Rusijos karo prieš Ukrainą padarinių ir aukštos infliacijos, tiek ir visiškai naujus. Per metus iš esmės pasikeitė palūkanų aplinka, jos reikšmingai padidėjo, šalies finansinis ciklas perėjo į lėtėjimo fazę, ekonomikos augimo perspektyvos yra pablogėjusios”, – tvirtina G.Šimkus.

Lietuvoje palūkanų normų augimas slopina kreditavimą, tačiau bankų paskolų kokybė išlieka istoriškai gera.

„Matome palūkanų normų išaugimą tiek naujoms būsto paskoloms, tiek verslo paskoloms. Tai greitai atsispindi visame paskolų portfelyje. Brangesnis finansavimas atsispindi ir mažesniame nore skolintis, todėl suteiktų naujų paskolų tiek verslui, tiek būstui atslūgo.

Tiesa, kol kas aukštesnės palūkanų normos neturėjo neigiamos įtakos bankų paskolų kokybei. Dinamika buvo priešinga. Praėjusiais metais neveiksnių paskolų lygis bankų sistemoje sumažėjo iki 0,5 proc. ir buvo istoriškai mažiausias”, – kalbėjo G.Šimkus.

Visgi G.Šimkus gerų žinių neturėjo – jo manymu, palūkanos dar turėtų kilti.

„Manau, kad birželio ar liepos mėnesiais matysime pagrindinių palūkanų normų didinimą po 25 bazinius punktus”, – pridūrė jis.

„Ar tai tęsis ir rugsėjo mėnesį? Neskubėkime. Nes iki to laikotarpio dar yra ilgas laiko tarpas ir bus bent du prognozių raundai, birželio, rugsėjo mėnesiais bei daugybė duomenų apie ekonomiką, kurie šiuo metu kartais yra net ir konfliktuojantys“, – tvirtino jis.

Kreditavimas Lietuvoje, kaip ir visoje euro zonoje, jau nuo praėjusių metų pabaigos yra ir dar kurį laiką bus lėtėjimo fazėje – slopsta bankų skolinimas tiek įmonėms, tiek namų ūkiams. Skolinimo sulėtėjimas savo ruožtu turi slopinančią įtaką pandemijos metu sparčiai augusioms nekilnojamojo turto (NT) kainoms, kurių augimas 2022 m. trečiojo ketvirčio pabaigoje išblėso. Nors įmonių ir namų ūkių įmokos už paskolas išaugo, jie ir toliau laiku vykdė įsipareigojimus, o kredito kokybė tebėra gera.

Pelnas duos atsparumo

Jis pridūrė, kad bankų sistemos pelnas kitais metais gali būti du tris kartus didesnis.

„Bankų testavimo rezultatai rodo, kad bankų sektoriaus kapitalo šarvas yra itin tvirtas, o išaugęs pelningumas juos dar sustiprins, todėl bankai yra pajėgus atlaikyti net ir reikšmingus sukrėtimas”, – sakė jis.

Visgi, nors Lietuvos bankai atsparūs, įtampos tarptautinėse rinkose mažina pasitikėjimą.

„Bet Lietuvos bankai yra atsparūs užsienyje vykstančioms negandoms. Taip pat Lietuvoje ir euro zonose nėra reguliacinių išimčių bankams, visiems taikomas vienodas aukščiausio lygio standartas. Galiausiai, augančių palūkanų aplinkoje Lietuvos bankai turės pelningumo šuolį, tai tik stiprins jų atsparumą”, – sakė G.Šimkus.

Rizikos šalies finansų sistemai

Visgi, pasak G.Šimkaus, griežtėjant finansavimosi sąlygoms ir tvyrant neapibrėžtumui, finansinis ciklas Lietuvoje pereina į recesiją. 

Jis taip pat įvardijo kelias rizikas šalies finansų sistemai, įvertinus dabartinė padėtį Lietuvoje.

Tebesitęsiant Rusijos karui prieš Ukrainą, ekonomikoje vis dar jaučiamas energijos kainų šoko poveikis – infliacija tebėra per didelė, o jai pažaboti išsivysčiusių šalių centriniai bankai reikšmingai padidino pagrindines palūkanų normas, tvirtino LB. Tokioje aplinkoje lėčiau auga pasaulio ekonomika, o dviejų ketvirčių iš eilės neigiamas Lietuvos bendrojo vidaus produkto pokytis rodo, kad šalies ekonomika atsidūrė techninėje recesijoje.

Jei išsipildytų sukrėtimo rizika ir ekonomika bei eksportas reikšmingai trauktųsi, mažėtų darbo vietų skaičius, tai paveiktų ir finansinio stabilumo būklę, įmonių ir gyventojų galimybes grąžinti paskolas. LB atlikta jautrumo analizė rodo, kad ekonomikos sukrėtimui jautriausios yra apgyvendinimo ir maitinimo, transporto ir prekybos įmonės.

LB skaičiavimais, net palūkanoms pakilus 4 proc. punktais, t. y. tarpbankinėms palūkanų normoms EURIBOR pasiekus šį lygį, beveik dviem trečdaliams būsto paskolas turinčių namų ūkių mėnesio įmokos padidėtų iki 100 Eur ir tai sudarytų 3 proc. tų namų ūkių mėnesio pajamų. Kitiems būsto paskolas turintiems namų ūkiams įmokų padidėjimas sudarytų 5–7 proc. pajamų.

LB analizė rodo, kad net ir tuo atveju, jei išsipildytų nepalankusis scenarijus ir pažeidžiamos įmonės patirtų sunkumų, bankų nuostoliai būtų riboti. Prie to reikšmingai prisideda ir jau daugiau nei dešimtmetį veikiantys LB patvirtinti Atsakingojo skolinimo nuostatai ir bankų vykdyta tvari kreditavimo politika.

Būsto ir komercinio NT nuosmukio rizika

Pabrangus skolinimuisi ir suprastėjus būsto įperkamumui, jo paklausa sumažėjo, o rinka pastebimai atvėso. Nors metinis būsto kainų augimo rodiklis vis dar yra aukštas, būsto kainų lygis pernelyg nesikeičia nuo 2022 m. rudens, akcentavo LB.

LB vertinimu, sklandus būsto rinkos sulėtėjimas šiuo metu nekelia didelio susirūpinimo ir netgi yra naudingas pačiai rinkai, padedantis grįžti į įprastesnes vėžes po didelio aktyvumo laikotarpio. Vis dėlto, jei išsipildytų neigiamas scenarijus, t. y. reikšmingai pablogėtų ekonomikos padėtis, išaugtų nedarbas ir reikšmingai sugriežtėtų finansavimo sąlygos, būsto ir komercinio NT rinkos galėtų patirti sukrėtimą.

Didesnio nuosmukio būsto rinkoje riziką mažina tai, kad per pandemiją susiformavę disbalansai yra riboti ir gerokai mažesni nei prieš finansų krizę, o komercinio NT nuosmukio riziką mažina šiuo metu vis dar mažas patalpų neužimtumas ir santykinai žemas NT plėtotojų įsiskolinimas, aiškino LB.

Pasitikėjimo finansų sektoriuje sumažėjimo rizika dėl padidėjusios įtampos pasaulio finansų rinkose

Griežtėjanti pinigų politika po ilgai vyravusios žemų palūkanų normų aplinkos ir vykstančios korekcijos vertybinių popierių rinkose didina įtampą pasaulio finansų rinkose, o pavienių užsienio bankų problemos gali neigiamai paveikti pasitikėjimą visu bankų sektoriumi, tikino LB.

Riziką mažina tai, kad Lietuvos bankai tiesioginių sąsajų su žlugusiais užsienio bankais neturi, jų sąsajos su patronuojančiaisiais bankais yra gerokai sumažėjusios, o finansavimasis grįstas vietiniais indėliais, kurių dauguma yra apdrausti indėlių draudimo fondo. Be to, bankai turi reikšmingas kapitalo ir likvidumo atsargas, kurių pakankamumą patvirtina atliekami testavimai nepalankiomis sąlygomis, ir patiria teigiamą poveikį pelningumui dėl augančių palūkanų normų.

Reikšmingos kibernetinės atakos rizika vykstant karui

Galiausiai, pasak LB, kibernetinių atakų skaičius reikšmingai padidėjo Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą, o finansų sistema tampa vis dažnesniu šių atakų taikiniu, todėl vykstant karui sistemiškai svarbios kibernetinės atakos tikimybė tebėra padidėjusi. Finansų įstaigoms būtina ir toliau stiprinti savo atsparumą kibernetinėms atakoms ir didinti investicijas į informacinių technologijų sistemų apsaugą.

Iššūkiai finansų sistemai

Itin sparčiai besiplečiantys elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų bei kriptoturto sektoriai turi toliau stiprinti savo brandą, ypač pinigų plovimo rizikos srityje, siekiant išvengti galimų sisteminių padarinių šalies finansų sistemos reputacijai. Glaudus įvairių finansų įstaigų bendradarbiavimas bei kompetencijų didinimas gali padėti užkardyti rizikų pasireiškimą ir didinti sektorių atsparumą, o nauji Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pakeitimai bei Reglamentas dėl kriptoturto rinkų prisidės prie tvaresnės sektorių plėtros.

Be to, Lietuvos bankų sektoriui ir toliau yra aktuali ilgalaikė su klimato kaita susijusi rizika, kylanti dėl perėjimo prie klimatui neutralios ekonomikos, tikino LB.

Skolinimas pereinamojo laikotarpio rizikai jautriausiems sektoriams (transporto, apdirbamosios gamybos, žemės ūkio ir energijos tiekimo) 2022 m. ketvirtąjį ketvirtį sudarė 32 proc. ne finansų įmonių paskolų portfelio. Vangus šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijų mažėjimas kelia chaotiškos žaliosios pertvarkos scenarijaus išsipildymo tikimybę. Pirmą kartą atlikta bankų sektoriaus jautrumo su klimato kaita susijusiai rizikai analizė rodo, kad papildomų priemonių taikymas, siekiant mažinti ŠESD emisijas, ilgainiui mažintų bankų sektoriaus patiriamus kredito nuostolius.

LB praėjusiais metais finansų sistemą sustiprino padidintas pradinio įnašo reikalavimas antrai ir paskesnėms būsto paskoloms, įsigaliojęs rizikos poveikį mažinantis sektorinis sisteminės rizikos kapitalo rezervas ir paskelbta padidinta anticiklinio kapitalo rezervo norma.

Kainos reikšmingai kristi neturėtų

G.Šimkaus nenustebino mažėjantys infliacijos rodikliai ir užfiksuota defliacija, lyginant 2023 m. gegužės ir balandžio mėnesius. Tačiau jis nemano, kad kainų lygis šalyje kris reikšmingai.

„Mūsų ekonominėse prognozėse, kurios buvo paskelbtos prieš ketvirtį, aiškiai matėme metinių tempų lėtėjimą ir prognozavome, kad kažkur metų viduryje įžengsime į vienaženklę metinės infliacijos teritoriją. Iš to yra keli dalykai, pirmas, kad mėnesinė infliacija gali būti ir defliaciniu procesu. Kitas dalykas – pati bazė, jeigu imame metinę infliaciją, jau yra gerokai padidėjusi“, – antradienį žurnalistams teigė G. Šimkus.

„Visai nenuostabu, kad mėnesį palyginti su mėnesiu prieš tai, galime matyti tam tikrus sumažėjimus, nes kainų lygis iš tikrųjų spurtavo ir dalis verslo nekečia kainų taip dažnai, bet keičia truputį su avansu. To taip pat gali būti, gali būti defliaciniai procesai, bet ar mes matysime reikšmingą kainų lygio kritimą Lietuvoje – taip nemanau“, – tvirtino jis.

G. Šimkus tikino, kad metiniai infliacijos tempai sulėtės ir bus galima matyti tam tikrą kainų korekciją žemyn, bet tai priklauso ir nuo išorinių rinkų.

„Viskas priklauso nuo kelių dalykų – konkurencijos vidaus rinkoje ir nuo to, kokios kainos yra išorės rinkose, nes mes labai daug kainų šoko pasiimame iš ten“, – akcentavo LB valdybos pirmininkas.

ELTA primena, kad Valstybės duomenų agentūra pranešė, jog išankstinis metinės (2023 m. gegužę, palyginti su 2022 m. geguže) infliacijos įvertis, apskaičiuotas pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI), sudaro 10,7 proc.

Išankstinis mėnesinis (2023 m. gegužę, palyginti su balandžiu) vartotojų kainų pokytis, apskaičiuotas pagal SVKI, sudarė -0,1 proc.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Lietuva tiesiogiai“: kokių klausimų vengia prezidentas G. Nausėda?