Vertinant pagrindinius euro zonos infliacijos komponentus, tikimasi, kad maisto, alkoholio ir tabako kainos turės didžiausius metinius rodiklius (12,5 proc., palyginti su 13,5 proc. balandį), po to – ne energetikos pramonės prekės (5,8 proc. palyginti su 6,2 proc. balandį), paslaugų (5 proc., palyginti su 5,2 proc. balandį) ir energetikos (-1,7 proc. palyginti su 2,4 proc. balandį).
Lietuvoje gegužę metinė infliacija turėtų siekti 10,7 proc., o mėnesinė (lyginant su balandžiu) -0,1 proc.
Euro zonos nedarbas siekia 6,5 proc.
2023 m. balandžio pagal sezoną pakoreguotas nedarbo lygis euro zonoje buvo 6,5 proc., t. y. mažesnis nei kovą, kai siekė 6,6 proc., ar 2022 m. balandį (6,7 proc.), praneša Eurostatas.
Balandį nedarbo lygis visoje Europos Sąjungoje buvo 6 proc., t. y. stabilus, palyginti su 2023 m. kovo mėnesiu, ir mažesnis nei 2022 m. balandį, kai siekė 6,1 proc.
Eurostato duomenimis, balandį ES buvo 13,028 mln. bedarbių, iš jų – 11,088 mln. euro zonoje.
Lietuvoje nedarbo lygis balandį siekė 7,5 proc., darbo neturėjo 115 tūkst. asmenų.
