Tuo tarpu laikinojo administratoriaus gautos pajamos padidėjo net 50 kartų būtent tais metais, kai jis ėmėsi „gelbėti“ „Lifosą“, kuri beje, jau sustabdė savo veiklą neribotam laikui.
Tariasi du, moka trečias
Visišku absurdu šioje „Lifosos“ kankynėje, kuri viešai vadinama „darbu prižiūrint laikinajam administratoriui“, galima laikyti tai, kad įmonė priversta mokėti laikinajam administratoriui už paslaugas, nors prievartiniu būdu jam jį paskyrė Finansų ministerija, o pati gamykla susitarime su laikinuoju administratoriumi net nedalyvauja.
Tarptautinių sankcijų įstatyme nurodyta, kad laikinojo administratoriaus veiklos sąlygos nustatomos laikinojo administravimo sutartyje, sudaromoje Finansų ministerijos ir laikinojo administratoriaus.
Šioje sutartyje taip pat nustatomas laikinojo administratoriaus atlyginimas ir kitos išlaidos (įskaitant išlaidas dėl paslaugų teikėjų teikiamų paslaugų), atsižvelgiant į laikinojo administratoriaus veiklos mastą, kvalifikaciją ir veiklos terminus, jų apmokėjimo tvarka, taip pat laikinojo administratoriaus atsakomybė, atsistatydinimo ir atšaukimo tvarka.
Atlyginimas išmokamas ir išlaidos padengiamos iš juridinio asmens lėšų.
Trumpai tariant – laikinąjį administratorių paskiria ir sutartį su juo pasirašo Finansų ministerija, AB „Lifosa“ susitarime nė nedalyvauja, o jai už akių ministerija su laikinuoju administratoriumi net sutaria, kiek „Lifosa“ bus priversta jam mokėti atlyginimo už paslaugas, kurių jai pačiai nereikia ir kurių ji nenori.
Atlyginimą slepia po konfidencialumo sutartimis
Dar rimčiau viskas atrodo dėl to, kad niekas neturi teisės pasakyti, koks yra Finansų ministerijos pripiršto laikinojo administratoriaus atlygis, kurį nori nenori turi mokėti „Lifosa“.
Tiksliau, Finansų ministerija atkakliai ragina tuo klausimu kreiptis į AB „Lifosa“, nors puikiai žino, kad sutarties sąlygos yra konfidencialios ir jas atskleidus būtų gera proga papurtyti įmonę už jų pažeidimą.
„Apraše pateiktoje pavyzdinėje laikinojo administravimo sutarties formoje nurodoma, kad informacija, susijusi su Juridinio asmens laikinuoju administravimu, yra konfidenciali.
Todėl, Finansų ministerijos nuomone, duomenų, kurie laikinojo administratoriaus atrankoje buvo laikyti konfidencialiais, konfidencialumas išlaikomas ir po sutarties su laikinuoju administratoriumi sudarymo.
Konkrečiai dėl atlyginimo jums reikėtų kreiptis į įmonę“, – teigiama Finansų ministerijos atsakyme „Rinkos aikštei“.
Už konfidencialumo dangstosi ir buvęs laikinasis administratorius „Finance Guru“.
„Laikinojo administravimo sutartis, sudaryta su LR Finansų ministerija, yra konfidenciali, šios sąlygos galioja ir sutarčiai pasibaigus, jų griežto laikymosi raštu reikalauja tiek LR Finansų ministerija, tiek AB „Lifosa“, – sakė įmonės įgaliotas asmuo Rimvydas Vaštakas.
Antra vertus, ką apie sutartį gali sakyti AB „Lifosa“, jei ji net nėra sutarties šalis?
„Nebūdama sutarties šalis, AB „Lifosa“ negali pakomentuoti šios sutarties ir jos turinio“, – žiniasklaidai teigia pati „Lifosa“.
Laikinojo administratoriaus uždarbis įspūdingai išaugo
Tačiau nors tiek Finansų ministerija, tiek ir buvęs laikinasis administratorius slepia pinigus, kurie mokami laikinajam administratoriui, arba kitaip sakant, tiesiog prievartiniu būdu išsiurbiami iš „Lifosos“, viešai prieinama informacija rodo, kad „Finance guru“, pradėjusi dirbti su „Lifosa“, švelniai tariant, gerokai pagerino savo finansinę padėtį.
Štai 2021 metais jos pardavimo pajamos siekė vos 5,3 tūkst. eurų, tad jau 2022 metais įmonei susiruošus administruoti „Lifosą“, net kilo klausimas, kaip tokia įmonė staiga stos prie šimtus milijonų valdančios ir uždirbančios „Lifosos“ vairo…
Bet stojo ir štai 2022 metų finansinėje ataskaitoje matyti, kad „Finance guru“ pardavimo pajamos siekė jau…279,2 tūkst. eurų.
Primename, kad įmonė laikinuoju „Lifosos“ administratoriumi tapo 2022 metų gegužę. Finansinės ataskaitos duomenys yra iki 2022 metų gruodžio 31 dienos.
„Išėdė“ generalinį direktorių
Paradoksalu, kad kol laikinasis administratorius, panašu, sėmė nemažas sumas iš „Lifosos“, įmonė susidūrė su sunkumais po sunkumų. Dėl laikinojo administratoriaus nenoro įsilieti į komandą, nepriimtinų darbo metodų, iš darbo net išėjo generalinis įmonės direktorius Rimantas Proscevičius.
„Apie tai jau tikriausiai daug kas žinojo, – į klausimą, ar tikėjosi tokio R.Proscevičiaus žingsnio, tuomet sakė buvęs ilgametis „Lifosos“ vadovas Jonas Dastikas. – O mano nuomone, administratoriaus tikslas – kuo ilgiau „tempti gumą“, nes firmai, kur dirba tik trys žmonės, administruoti tokią gamyklą yra labai geras kąsnelis.“
Netrukus laikinojo administratoriaus kėdę užėmė tos pačios įmonės kitas įgaliotasis atstovas – vietoje Egidijaus Kaselio darbuotis ėmė R.Vaštakas.
Dabar paskirtas naujas laikinasis administratorius
O štai dabar, praėjus metams, neseniai įvyko naujas laikinojo administratoriaus konkursas, kurį laimėjo „Valnetas“. Ši įmonė dirba pelningai, atviri duomenys rodo, kad pernai ji turėjo 424,8 tūkst. eurų pardavimo pajamų.
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) dar prieš konkursą sakė, kad „Lifosai“ būtinas administratorius todėl, kad tai atitinka Tarptautinių sankcijų įstatyme numatytus kriterijus, kada reikalingas laikinas administratorius.
FNTT direktoriaus pavaduotojas Audrius Valeika vis dėlto sakė, kad FNTT neturi duomenų, kad „Lifosa“ bandytų pažeisti tarptautines sankcijas.
100 proc. „Lifosos“ akcijų priklauso Šveicarijoje registruotai bendrovei „EuroChem Group“.
