Nors lietuviai būstų pirkti nebeskuba, vystytojai nusiteikę rimtai: kainų nemažins

Trečdalis Lietuvos gyventojų dešimties metų laikotarpiu planuoja įsigyti naują būstą. Didžiausiu trikdžiu įvardijamos aukštos nekilnojamojo turto (NT) kainos, o beveik kas dešimtam gyventojui trūksta santaupų pradiniam būsto paskolos įnašui. Kaip keičiasi NT rinka prasidėjus vasarai, „Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis“ aiškino investicijų valdymo bendrovės „Eika Asset Management“ valdybos narė Indrė Dargytė ir NT plėtros asociacijos vadovas Mindaugas Statulevičius.

Trūkstant sklypų, vystytojai ima užsiiminėti kitomis veiklomis – besivystančių sektorių tikrai netrūksta.<br>J.Balčiūno nuotr.
Trūkstant sklypų, vystytojai ima užsiiminėti kitomis veiklomis – besivystančių sektorių tikrai netrūksta.<br>J.Balčiūno nuotr.
Trūkstant sklypų, vystytojai ima užsiiminėti kitomis veiklomis – besivystančių sektorių tikrai netrūksta.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Trūkstant sklypų, vystytojai ima užsiiminėti kitomis veiklomis – besivystančių sektorių tikrai netrūksta.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
M.Statulevičius.<br>LNTPA nuotr.
M.Statulevičius.<br>LNTPA nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Raigardas Musnickas

Jun 3, 2023, 8:33 PM

Vasarą NT pardavimų mažės

„Vasaros sezonas visada yra poilsio sezonas. Matysime, kad būsto pardavimo skaičiai bus mažiausi. Žmonės atostogauja, tai butų perka mažiau. Nenustebkite, kad pagal indikacijas statistika, palyginti su metų pradžia, dar pablogės – tiesiog žmonėms ne tas galvoje. Tikslesnį vaizdą turbūt pamatysime rudenį“, – sakė I.Dargytė.

Pasak jos, atostogauja ne tik pirkėjai, bet ir NT vystytojai – todėl mažai tikėtina, kad jie imsis veiksmų kaip nors mažinti kainas, kad tik paskatintų pardavimus.

„Bus išlaikomas tam tikras kainų lygis, ir tik rudenį matysime tikslesnes indikacijas, kur ta rinka eina. Dabar kainas laiko. Galbūt kartais privačių derybų metu daromos nuolaidos, bet nėra masinio efekto, kad visi pultų mažinti kainas, nes kol kas nėra prielaidų, kodėl taip turėtų nutikti: savikaina vis dar aukšta, o ir paklausa yra. Nėra taip, kad viskas sustoję, tik aprimę“, – pabrėžė pašnekovė.

Pasak I.Dargytės, šis pusmetis didiesiems NT vystytojams buvo lengvesnis, nes jie turi daugiau laisvės manevruoti tiek kainodara, tiek pačiu vystymu.

„Ypač didieji vystytojai, kurių veikla diversifikuota – jie turi nemažai komercinio NT, tad ir didelius pajamų srautus. Jiems mažiau galvos skausmo. Iš kitos pusės, yra mažesnių vystytojų, kurių veikla nėra diversifikuota, jie tik stato būstą ir jį pardavinėja, jie ir skolinasi brangiau nei didieji vystytojai. Jiems įtampos daugiau, jų srautai labiau įsitempę, nes reikia parduoti būstą, kad galėtų toliau finansuoti kitus projektus“, – aiškino „Eika Asset Management“ valdybos narė.

Pirkėjams – nemenkas smūgis

Šis pusmetis kitoks ir pirkėjams – keitėsi jų lūkesčiai.

„Jie stebi situaciją. Būstas Lietuvoje vis dar įperkamas, palyginti su kitomis Europos šalimis, problemos nėra. Matome labai jaunų žmonių, kurie pasiima paskolas ir gali pirkti pirmą būstą. Bet tiesiog dabar laukiama, žiūrima, ar žmogus pirmas nusipirks būstą, ar vystytojas nuleis kainą. Tai – toks nervų patampymas, pasižiūrėjimas, kuris laimės.

Bet žmonių lūkesčiai iš tikrųjų pasikeitę. Ir dėl brangstančių palūkanų, ir dėl karo situacijos. Tie, kurie pirko būstą tam, kad investuotų, yra iš rinkos atsitraukę, jie laukia, žiūri, kokia situacija“, – tikino I.Dargytė.

Visgi M.Statulevičius mano kiek kitaip. Pasak jo, tie, kurie šiuo metu būstą perka sau, patiria didelį smūgį.

„Nors įperkamumas lieka gana aukštas, lyginant su kitomis Europos valstybėmis, bet, lyginant Lietuvos skaičius, nuo praeitų metų vasaros mes riedame gana greitai žemyn. Perkamumas tikrai sumažėjęs, tikrai yra iššūkių įsigyti būstą, ypač jaunoms šeimoms. Turto kainos pakilusios, jos neplanuoja mažėti, nes turto sukūrimo kaštai tik didės“, – teigė pašnekovas.

Tačiau M.Statulevičius pridūrė: jei gyventojams reikia būsto gyventi, tai jie laukti neturėtų, tačiau investuotojams dabar pirkti nėra pats geriausias metas.

„Būstas kaip produktas skirtas ne tik investavimui, bet ir gyvenimui. Žmogui gyventi ir gerinti savo buitį reikia nuolat, mes pastoviai apie tai kalbame – jei reikia būsto, tai pirk dabar, nelauk, tik įsivertink savo galimybes ir lėšas, iš kurių tai darai.

Investavimas yra gerokai sudėtingesnis procesas, žmonės tam naudoja laisvą kapitalą, kurį jie nori įdarbinti. Kai tik prasidėjo kalbos apie EURIBOR kėlimą, pastebėjome, kad dalis žmonių atsitraukė. Žmonės tuos pinigus arba laiko ir laukia, arba naudoja alternatyviai“, – tikino M.Statulevičius.

Visgi investavimo atidėjimas – gan skausmingas, nes nenaudojamus pinigus veikia infliacija.

„Tie, kurie atsakingai elgiasi su pinigais, tuos pinigus judina, pinigai neguli“, – pridūrė M.Statulevičius.

Visgi investuotojai į antrinę NT rinką – dar aktyvūs.

„Ten gali rasti turtą, kuriam gali pakelti vertę, išnuomoti jį ar parduoti. Bet ten reikia įdėti daugiau pastangų, reikia remontuoti, galvoti, ką nuveikti“, – kalbėjo NT plėtros asociacijos vadovas.

Nelaukia 2008-ųjų scenarijus?

Anot M.Statulevičiaus, praeitos krizės metu butų kainos krito, nes buvo didelis įsiskolinimas tiek tarp NT vystytojų, tiek tarp gyventojų. Šiuo metu situacija kitokia.

„Faktas, kad tada nebuvome euro zonos nariai, priėjimas prie kapitalo buvo visiškai kitas. Dabar tvarumas – visiškai kitame lygyje, pirkėjams taikomos saugaus įsiskolinimo nuostatos, jie turi turėti pradinį įnašą, atsakingai galvoti apie lėšas. Bankai ir patys stebi situaciją, dalis žmonių net negali gauti paskolos, kai kurie net neskolina žmonėms regione, nes mano, kad NT regione netvarus, jo vertė – po klaustuku“, – sakė jis.

„Mes dabar esame gerokai tvaresni, atsakingesni, verslas kitaip skolinasi savo projektams, bankinis finansavimas nėra pagrindinis pajamų šaltinis. Matome atsakingų ir tvarių modelių. Apie kainų burbulą kalbėti nėra prielaidų. Taip, vyksta karas, bet net jei įvertintume visas rizikas, matytume, kad mūsų rinka sveika“, – tęsė pašnekovas.

Vilniuje gali nebelikti vietos

Pasak M.Statulevičiaus, plėtodami NT vystytojai pirmiausia žiūri į demografinį regiono potencialą, užimtumą, atlyginimus, kurie tame regione mokami, ir ar bus klientas, kuris tą NT pirks. Dėl to didmiesčiuose naujų būstų pastatoma žymiai daugiau.

„Kol kas, žiūrint į Lietuvos pjūvį, tikrai didžiausi miestai generuoja lengviausią atsakymą. Nors, kalbant apie Vilnių, čia tuoj nebeliks sklypų, kur būtų galima vystyti projektus, nes yra daug ribojimų plėtrai tose teritorijose, kuriose žmonės nori gyventi. Žmonės nori gyventi arčiau centro.

Šį pusmetį pasivažinėjau po kelis miestus, pakalbėjome su merais, pažiūrėjome, kokios investicijos ateina į tokius mažesnius regionus kaip Molėtai, Utena, Naujoji Akmenė, Alytus. Sėkmė ten, kur stiprus politinis noras pritraukti investicijas – jei verslas sulauks barjerų, jis tiesiog išeis kitur“, – tikino M.Statulevičius.

Visgi I.Dargytė pabrėžė: yra ir tam tikrų tendencijų, kurios išlieka, net jei ir keičiasi ekonominė aplinka.

„Viena iš ryškiausių – žmonės, kurie išsikraustė į pakraščius, nori grįžti į centrą. Dabar turime nemažai problemų su spūstimis. Žmonėms reikia vaikus vežioti į būrelius, jie pavargsta nuo kelionių. Todėl tendencija išlikusi – žmonės nori gyventi miesto centre.

Sklypų tikrai nedaugėja, konkurencija yra, bet ji po truputį mažės, nes mažesni vystytojai neturės tiek resursų įsigyti naujus sklypus, dalis net norės, kad jų esamus projektus perimtų didesni vystytojai, nes turės tam tikrų problemų su piniginiais srautais“, – šnekėjo ji.

Dar viena tendencija – vis mažesni butai. Be to, žmonės vis mažiau laiko praleidžia namuose.

„Namo grįžtam tik permiegoti, pavakarieniauti ir papusryčiauti. Ypač šnekant apie jaunesnę kartą – jie savaitgaliais pusryčiauja mieste, ne namuose, jie leidžia laiką su draugais. Visos tendencijos – ilgalaikės, jų nekeičia makroekonominiai svyravimai“, – pasakojo I.Dargytė.

Trūkstant sklypų, vystytojai ima užsiiminėti kitomis veiklomis – besivystančių sektorių tikrai netrūksta.

„Pavyzdžiui, co-living (liet. bendruomeniškų namų). Jie skirti daugiau jauniems žmonėms, bet Švedijoje tokiuose gyvena ir 35 metų žmonės, nes būstas nėra labai įperkamas, todėl pasirenkama gyventi co-living, kol susitaupys lėšų. Arba tiesiog keliauja ir jiems nuosavo būsto net nereikia.

Kitas sektorius – stock-office  (liet. prekybinės, administracinės ir sandėliavimo patalpos), kur apjungiama ir prekyba, ir biuro patalpos. Jų daugėja. Jie nebūtinai turi būti centre. Tai yra kitos nišos NT srityje, kurias galima vystyti. Manau, kad vystytojai, kurie dabar susikoncentravę į būstą, planuos vykdyti komercinės paskirties būstus, jie nenori būti priklausomi vien tik nuo butų pirkėjų“, – dėstė I.Dargytė.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.