Taip pat, pasak jo, pašalinus visus atotrūkius, į kuriuos įeina ir žemės, ir nekilnojamo turto (NT) mokestinės bazės, papildomos pajamos būtų siekusios iki 55 mln. eurų.
„Jeigu vertintume visus atotrūkius dėl tarifų, dėl lengvatų ir dėl žemės mokestinės bazės, jeigu tie atotrūkiai būtų panaikinti ir tos savivaldybės, kurios turi mažesnius tarifus, mažesnę bazę ar išduoda daugiau lengvatų, nei klasterio vidurkis, panaikintų šiuos atotrūkius, papildomai būtų galima gauti 54,93 mln. eurų“, – savivaldybių savarankiškų pajamų duomenų pristatymo metu teigė V.Sirvydis.
„Vien dėl tarifų ir lengvatų įtakos susidaro 26 mln. eurų“, – pridūrė jis.
Jo teigimu, sulyginus atotrūkius tarp lengvatų žemės ir NT mokesčiams tarp savivaldybių, kai kurios savivaldybės padvigubintų ar patrigubintų pajamas iš šių mokesčių.
Didžiųjų miestų klasterio, apimančio Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių ir Alytaus miestų savivaldybes, duomenimis, 2021 m. vidutiniškai jos suteikė 70,9 euro lengvatų, tenkančių 1 užstatytos teritorijos hektarui. Visgi Vilniaus, Šiaulių ir Panevėžio miestų savivaldybių lengvatos viršija šį vidurkį, Vilniaus atveju siekiantį 147 eurus.
Visgi, pasak jo, nors tarifų ir lengvatų skirtumai gali būti pakeisti pačių savivaldybių trumpuoju laikotarpiu, žemės mokesčio ir NT mokesčio bazės pokyčiai įmanomi tik ilgalaikėje perspektyvoje.
„Aišku, savivaldybės tiesiogiai gali turėti įtakos tarifams ir lengvatoms, bet mokestinės bazės pakeisti negali ir per metus tai turbūt sudėtinga padaryti. Tą galima atlikti tik ilgalaikėje perspektyvoje, skatinant ekonominę veiklą, plėtrą savivaldybėje“, – paminėjo jis.
Finansų ministerijos pateiktais duomenimis, potencialias papildomas pajamas iš turto mokesčių, lyginant su savivaldybės biudžetu, 2021 m. galėjo surinkti šios savivaldybės: Vilniaus r. – 3,47 proc. papildomų pajamų, Klaipėdos r. – 3,39 proc., Šiaulių r. – 2,59 proc., Kauno r. – 1,84 proc., Kretingos r. – 1,84 proc.
Savivaldybių pajamos susideda iš gyventojų pajamų mokesčio, dotacijų iš valstybės biudžeto ir savarankiškų pajamų. Savarankiškas pajamas sudaro tokios pajamos, kurias savivaldybė gauna nepriklausomai nuo centrinės valdžios finansavimo ar dotacijų.
Lyginant savivaldybės suskirstytos į klasterius (didieji miestai, kurortai, kaimiškosios ir kitos savivaldybės) laikantis principo, kad skirtumai juose būtų kuo mažesni, o tarp skirtingų klasterių – kuo didesni.
Vilniaus rajonas, lyginant su biudžetu, galėjo surinkti daugiausiai pajamų iš turto mokesčių.
Pasak Finansų ministerijos pateiktų duomenų, Vilniaus r. savivaldybė, 2021 m. duomenimis, yra pavyzdys, kaip savivaldybė, lyginant su savo klasteriu, galėjo surinkti daugiausia pajamų iš turto mokesčių, lyginant su jos biudžetu.
Kaip teigiama ministerijos pranešime, Vilniaus r. savivaldybė priklauso kitų savivaldybių klasteriui, kuriame yra Elektrėnų, Kaišiadorių r., Kauno r., Klaipėdos r., Marijampolės, Mažeikių r., Šalčininkų r., Širvintų r., Trakų r., Utenos r. ir Visagino savivaldybės. 2021 m. jos pajamos siekė iš viso 134,28 mln. eurų: gyventojų pajamų mokestis sudarė 54 proc. arba 72,49 mln. eurų, dotacijos – 37,7 proc. arba 50,57 mln. eurų, savarankiškos pajamos – 8,4 proc. arba 11,22 mln. eurų.
2021 m. Vilniaus r. savivaldybės savarankiškas pajamas sudarė: žemės mokestis – 24,4 proc., 2,74 mln. eurų, NT mokestis – 17,9 proc., 2,01 mln. eurų, kitos savarankiškos pajamos – 57,6 proc., 6,46 mln. eurų.
Žemės ir NT mokesčių bendros pajamos 2021 m. Vilniaus r. savivaldybėje sudarė iš viso 4,75 mln. eurų. Tuo tarpu turto mokesčių pajamų atotrūkis sudarė 4,65 mln. eurų. Jį sudaro atotrūkis dėl lengvatų – 1,31 mln. eurų, atotrūkis dėl tarifų – 3,35 mln. eurų. Būtent ši suma – 4,65 mln. eurų – sudaro anksčiau minėtą savivaldybės turto mokesčių pajamų potencialą – 3,47 proc., t. y., tiek prie bendro biudžeto (134,28 mln. eurų) savivaldybė galėtų gauti papildomai, jei peržiūrėtų savo turto mokesčių lengvatas ir tarifus iki klasterio vidurkio.
Minėtos potencialios savivaldybės pajamos – 4,65 mln. eurų – sudaro beveik tiek pat, kiek 2021 m. savivaldybė surinko iš turto mokesčių (4,75 mln. eurų), t. y., šių mokesčių ji galėtų surinkti beveik dvigubai daugiau nei 2021 m. (97,92 proc. daugiau).
