Lietus – išganymas
Ūkininkė Milda Mikelionienė tikino, kad lietaus laukia kaip išganymo.
„Ši sausra labai kenkia ūkininkų derliui. Ypač kenkia kviečiams, kurie net matosi – mažai šakojasi. Didžiausi nuostoliai būtent jų augintojams. Na, o kitiems augalams, žinoma, sausra irgi kenkia. Ant augalų dedasi vaškinis sluoksnis, dėl kurio darosi sunku nupurkšti augalus, kad nedygtų piktžolės, nepultų kenkėjai. Laistymas tam irgi nepadeda. Šiuo metu mums reikėtų bent 25 mm kritulių, kas reiškia bent dvi dienas trunkančią stiprią liūtį“, – pasakojo kviečių, bulvių, pekino kopūstų ir brokolių augintoja.
Na, o ūkininkas Donatas Tumas jau juokavo, kad netrukus reikės eiti į bažnyčią ir melsti gausaus lietaus.
„Žinoma, toks lietaus nebuvimas – labai kenkia. Jau dabar matosi, kaip „augalai bėga iš lauko“. Jie susitraukė, nesivysto, o kai kur net neišdygo. Tai bėda visoms kultūroms. Viskam trūksta drėgmės. Gaila, kad tokių hektarų net nepalaistysi, tad vienintelė išeitis – kaip vaikams vis tikėtis ir tikėtis lietaus. Jei per orų prognozes parodo, kad lis, mes ir tikimės, kad taip bus. Tačiau, deja, dažnai suklaidina“, – tvirtino vyras, auginantis rapsus, miežius, kviečius, žirnius.
Ūkininkas paskaičiavo, kad nuo kovo vidurio iki gegužės pabaigos iškrito tik 17 mm kritulių. Pasak jo, mažiausiai reikėtų, kad šiuo metu iškristų bent 50 mm, jog augalai atsigautų.
Didesnė bėda – šalnos
Panevėžio rajono administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėja Zita Bakanienė tikino, jog kol kas sausra nėra stichinė, todėl ūkininkai dar nesiskundžia.
„Kelias dienas negausiai lijo, tad negalima teigti, kad yra visiška sausra, Taip, žemė sausoka, bet kol kas padarinių dar nėra. Na, o jei būtų paskelbta stichinė sausra, kurią skelbia ministras, tuomet ūkininkams priklausytų kompensacijos“, – pasakojo skyriaus vedėja.
Pasak jos, šiuo metu didesnę grėsmę ūkiams kelia buvusios šalnos.
„Jau gavome keturis prašymus įvertinti šalnų padarytą žalą. Buvo užfiksuota minus 8,7 laipsnio šalna, kuri tikrai galėjo padaryti bėdų. Tai didesnė problema sodininkams, tad apsilankę pas juos įvertinsime, ką pamatėme, ir dar apsilankysime po kurio laiko, kad palygintume ir pamatytume, koks derlius išaugo. Tuomet spręsime, kokios kompensacijos reikalingos“, – paaiškino Z. Bakanienė.
