„Kalbant apie tai, kad kažkas buvo laikina ir tapo nelaikina. Kai kažkoks sprendimas priimamas laikinai ir vėliau atsiranda sprendimas, kur sakoma, kad nebebus tik laikinas, tai visada tokiose idėjose siūloma kažką daryti su nekintančia baze“, – penktadienį teigė G. Šimkus.
„Iš tikrųjų bankų sektoriaus pelningumas ir pelnas yra labai aukštas ir tai matysime artimiausiu laikotarpiu ir būtent taikomės į ekonominės rentos dalį“, – paminėjo jis.
Taip pat LB vadovas sureagavo į Tarptautinio valiutos fondo (toliau – TVF) paskelbta išvada dėl šio mokesčio, kur paminima, kad dažni „ad hoc“ mokesčių pakeitimai užsienio investicijų sulaukiančiuose sektoriuose, gali susilpninti Lietuvos investicinę aplinką, solidarumo įnašo principui neprieštarauja. Anot jo, solidarumo įnašas yra trumpalaikė priemonė, kuri nesukurianti ilgalaikių rizikų investiciniai aplinkai.
„Pirmas dalykas, ką labai pabrėžė TVF, tai solidarumo įnašo dizainas. Jis yra taip sukalibruotas, kad taikytųsi į ekonominės rentos dalį, ją perskirstydamas tarp valstybės ir bankų sektoriaus. Ir tik ekonominės rentos dalį, tą net pabrėžė valiutos fondas, kas taip pat reiškia, kad su laiku ekonominė renta savaime nyksta, nes įvyksta prisitaikymas per įvairias turto ir įpareigojimų puses“, – sakė jis.
„Bet ten jis būtent pabrėžia trumpalaikę perspektyvą, kad tai nepaveikia aplinkos, bei pamini rizikas, jeigu būtų tampama pastoviu“, – pridėjo jis.
ELTA primena, kad gegužės pradžioje Seimas galutinai pritarė Finansų ministerijos pasiūlytam laikinojo bankų solidarumo įnašo įstatymo projektui.
Projekto iniciatoriai tvirtino, kad dėl išskirtinių aplinkybių, nulemtų pasikeitusios geopolitinės situacijos Rusijos Federacijai 2022 m. vasario 24 d. pradėjus karą Ukrainoje, siekiant spartesnio NATO sąjungininkų gynybinių pajėgų dislokavimo Lietuvoje, ženkliai padidėjo poreikis finansuoti karinio mobilumo ir dvigubo naudojimo (civilinėms ir karinėms reikmėms) transporto infrastruktūros, taip pat karinės infrastruktūros, reikalingos priimančiosios šalies paramai užtikrinti, pritaikymo ir (ar) sukūrimo projektus.
Prognozuojama, kad įgyvendinus įstatymus pagal tikėtiną scenarijų 2023 metais į valstybės biudžetą bus surinkta apie 130 mln. eurų, 2024 metais – apie 230 mln. eurų, o 2025 metais – apie 50 mln. eurų.
Laikinas solidarumo įnašas bus taikomas visoms kredito įstaigoms, netaikant 400 mln. eurų, t. y. 1 proc. nuo visų rezidentų indėlių ribos, tačiau bazei taikomas koeficientas, atspindintis kiekvienos kredito įstaigos veiklos Lietuvoje dalį. Tokiu būdu atsižvelgiama, kad susidariusi netipinė situacija susiformavo iš esmės dėl ekonominių procesų ir veiklos bei rinkos netobulumų Lietuvoje, o ne dėl finansų įstaigų verslo sprendimų.
