Koks tai praradimas Europai, bandyta išsiaiškinti apžvelgus situaciją keturių šalių: dviejų, besiribojančių su Rusija, ir dviejų, esančių toliau, į kurias anksčiau atvykdavo dešimtys tūkstančių rusų turistų.
Latvijoje visada netrūkdavo turistų ir ypač rusų. Tad pandemija, o vėliau ir Rusijos poilsiautojų praradimas šaliai buvo nemenki smūgiai.
Solidarizuojantis su Ukraina 2022 m. rugsėjį buvo uždrausta atvykti turistams iš Rusijos, o šalies užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius tviteryje rašė: „Jūs čia nelaukiami – privalote baigti karą Ukrainoje ir dingti iš šios gražios šalies!“
„Rusija buvo svarbi rinka. Žinoma, mums jos trūksta, – „Euronews“ sakė „Baltic Travel Group“ generalinis direktorius Vladislavas Korjaginas. – Žvelgiant iš ekonominės perspektyvos, šis sprendimas vietos verslui nepadeda, tačiau mes palaikome Ukrainą politiniu lygmeniu.“
Jis pripažino, kad tai – teisingas sprendimas, ir pridūrė, jog visi supranta negalintys priimti rusų turistų, kol šios šalies kariai puola ukrainiečius.
Anot jo, sudėtinga ne tik praradus rusų turistus, bet ir dėl to, kad prasidėjus karui Ukrainoje daugelis Vakarų šalių piliečių mano, jog Baltijos šalys yra nesaugios, svarsto, galbūt jos yra „kitas Rusijos karių taikinys“, tad ir šių poilsiautojų skaičius menksta.
Latvijos turizmo sektoriaus vertinimais, po 2022 m. vasarį įvykusios invazijos buvo atšaukta apie 70 proc. grupių užsakymų.
Turizmo sektorius nesusitaikė su šiais nuostoliais, griebėsi dar neišnaudotų rinkų, mažina darbo sąnaudas.
„Tiesa yra tokia – mes prisitaikėme“, – teigė V.Korjaginas.
Iki karo Ukrainoje kasmet autobusais ar automobiliais per sieną į rytinę Suomijos dalį atkeliaudavo apie 1,2 mln. rusų turistų. Apsistodavo viešbučiuose, apsipirkinėdavo prekybos centruose ir išleisdavo vidutiniškai apie 170 eurų per dieną Lappeenrantos mieste.
„Jie pirko drabužius, skalbimo priemones, šokoladą, žuvį, daugiausia – maisto produktus, nes suomiški prekių ženklai garsėja aukšta kokybe. Dalį prekių rusai vežėsi namo sau, o dalį norėdavo nusipirkti ir parduoti“, – pasakojo Lappeenrantos miesto turizmo atstovė Mirka Rahman.
Nuo karo pradžios Pietų Karelijos regionas, kurio didžiausias miestas – Lappeenranta – prarado apie 100 tūkst. rusų nakvynių.
Nelikus rusų turistų, neliko ir mikroautobusų bei autobusų srautų, mat dažniausiai Rusijos piliečius į Suomiją atveždavo ne suomių, o rusų bendrovių transportas.
Visgi šalies turizmo atstovai nesėdi rankų sudėję – daugiau reklamuojasi patiems suomiams, siūlydami vietos poilsį, ieško klientų Vokietijoje, Italijoje, Beniliukso šalyse, kurių klientai per dieną išleidžia kur kas daugiau nei svečiai iš Rusijos.
„Tendencijos pasikeitė. Niekas nesitiki, kad rusai sugrįš“, – teigė M.Rahman.
Tačiau pokyčius jaučia ne tik šalia Rusijos esančios šalys. Štai Ispanijoje keletą metų rusų turistų skaičius vis augo.
Ispanijos nacionalinio statistikos instituto duomenimis, 2019 m. į Pietų Europos šalį atvyko apie 1,3 mln. rusų, tai sudaro 1,3 proc. visų keliautojų. Srautai ne tokie ir dideli, vis dėlto trūkumas pasijautė, ypač toms vietovėms, kurios nuo rusų buvo priklausomos labiau nei kitos. Pavyzdžiui, Kosta Doradoje rusai sudarė apie 10–15 proc. visų lankytojų.
Kosta Dorados viešbučių asociacijos Katalonijoje prezidento Alberto Save duomenimis, 2019 m. fiksuota 1,29 mln. nakvynių, užsakytų rusų, o dabar šis skaičius sumažėjo beveik iki nulio, pasitaiko vos vienas kitas rusas, atvykęs automobiliu per Turkiją ar Suomiją.
Anot A.Save, rusai netaupydavo ir rinkdavosi prabangą, tai palaikė specializuotas vietos įmones.
„Kai jie čia būdavo, išleisdavo daug, nes atvykdavo iš toli. Jie vykdavo į daugybę ekskursijų, pirkdavo vietinius produktus: vyną, aliejus, dešras, drabužius“, – vardijo jis, paminėdamas, kad rusai skyrėsi nuo britų, į šalį atvykstančių tik dėl gerų, saulėtų orų.
Čekija
Čekijos kurortiniuose miestuose taip pat smarkiai sumažėjo turtingų rusų lankytojų.
Karlovi Varai, Marianske Lazne ir Frantiskovy Lazne miesteliai turėjo vilties atgimti, kai 2021 m. UNESCO juos įtraukė į pasaulio paveldo sąrašą, bet džiaugtis teko trumpai, mat Rusija įsiveržė į Ukrainą, o Europa agresorei paskelbė sankcijas.
Taigi gerokai daugiau nei vietiniai išleidžiančių rusų turistų sumažėjo – nuo 61 tūkst. 2019 m. iki vos kelių tūkstančių pernai.
„Vidutinis čekų turistas per dieną išleidžia apie 700 kronų (30 eurų). Rusakalbiai svečiai išleidžia daugiau kaip 3,5 tūkst. kronų (150 eurų)“, – sakė „CzechTourism“ direktorius Janas Hergetas.
Rusų turistų praradimas – tik viena bėda. Kurortiniai Čekijos miestai kraujuoja ir dėl darbuotojų trūkumo. Per pastaruosius dvejus metus šalies nedarbas pakilo iki 3,5 proc., o infliacija, rugsėjį pasiekusi 18 proc. piką, tik dabar pradėjo mažėti.
Parengta pagal euronews.com.
