Ekonomistas Marius Dubnikovas kelia klausimą, ar mokestinės reformos teikimas, atsižvelgiant į buvusį vadinamąjį „čekiukų“ skandalą, yra moralus. Tuo tarpu Lietuvos pramoninkų konfederacijos (LPK) ekonomistė-analitikė Eglė Stonkutė tvirtina, kad turėtų būti teikiami aplinkosauginiai mokesčiai ir investicinę aplinką gerinantys sprendimai, o likę – tobulinami.
„Dėl mokestinės reformos tikriausiai nenuskambėjo vienas labai svarbus sakinys, t. y., ar šiandieninė dauguma turi moralinę teisę kelti mokesčius dirbantiems žmonėms? Tai, kas nuskambėjo su čekučiais – nors tai būtų maža problema – labai abejoju, ar galima nueiti pas dirbantį žmogų ir sakyti, kad tu moki per mažai mokesčių, nors aš turėjau problemų su savo išlaidų teisingu įforminimu“, – naujienų agentūrai „Elta“ teigė M.Dubnikovas.
„Vienas dalykas yra individuali veikla, t. y. žmogus, kuris rūpinasi savimi. Antras dalykas – paminėta, kad ta problema, kuri buvo, yra ignoruojama, ją bandoma maskuoti ir pan. Aš užduočiau labai paprastą klausimą – ar šiandienai yra moralinis pagrindas teikti mokestinę reformą? Čia yra esminis klausimas, nes, kaip bebūtų, mokestinė reforma ta, kuri dabar yra pateikiama – tiesiog papildomų mokesčių surinkimas“, – pažymėjo jis.
Tuo tarpu E.Stonkutė tvirtino, kad šiuo metu yra didelės palūkanų normos ir galimas ekonomikos susitraukimas, tad skatintini tie sprendimai, kurie palengvintų verslo investicinę aplinką, o likę sprendimai, numatyti mokesčių reformoje, turėtų būti taisomi. Ji tikino, kad pramonininkų ir prezidento pozicija šiais klausimais yra panaši.
„Yra dalykų, kurie yra abejotini, dėl kurių diskusijos turėtų būti tęsiamos. Pirmiausia – individualios veiklos apmokestinimas. Čia klausimų turbūt kyla daugiau, negu yra atsakymų. Reikėtų išsikelti klausimą, ar šiandien yra momentas ir laikas priiminėti mokestinius sprendimus, tokius, kokie yra priiminėjami“, – sakė LPK analitikė.
„Šiuo atveju palaikyčiau, ar tai būtų Vyriausybės, ar prezidento pozicija, kad aplinkosaugos klausimus padedantys išspręsti mokesčiai laukti negali ir jų atidėlioti nereikėtų, investicinę aplinką padedantys pagerinti mokestiniai sprendimai, ko gero, šiuo metu būtini ir reikalingi, tačiau visi kiti mokesčiai turėtų būti tobulinami“, – tikino ji.
Universalus NPD šeimoms – gera mintis
M.Dubnikovas taip pat teigiamai įvertino G.Nausėdos siūlymą taikyti universalų NPD šeimoms. Pasak jo, šeimos ir vidutines pajamas gaunantys žmonės yra pagrindas, kuriam pastaraisiais metais trūko dėmesio.
„Šeimos instituto skatinimas ir NPD kėlimas, bent jau kažkuriai šeimų ar žmonių grupei, būtų skatintinas. Gera mintis, nes šiandienai vidurinė klasė ir vaikus auginančios jaunos šeimos paliktos šiek tiek nuošalyje. Paskutinius 10–15 metų visą laiką buvo kreipiamas dėmesys į mažiausias pajamas gaunančius žmones, bet iš tiesų mūsų pagrindas yra šeimos ir vidutines pajamas gaunantys žmonės. Šiuo aspektu galima prezidentą palaikyti“, – tikino ekonomistas.
Jam pritarė ir LPK analitikė, tvirtindama, kad sveikintinas siekis apskritai suvienodinti NPD su minimalia mėnesine alga (MMA).
„Panašu, kad visos pusės daugiau mažiau su tuo sutinka“, – teigė ji.
Trūksta aiškių prioritetų
Premjerė Ingrida Šimonytė po prezidento metinės kalbos tvirtino, kad Vyriausybė neturi nieko, išskyrus mokesčių mokėtojų pinigus ir valstybės skolą, pasiimtą gyventojams „ant kupros“, tad visi šalies vadovo pažadai nėra įgyvendintini.
M.Dubnikovas šioje vietoje aiškino, kad Lietuvai reikia išsikelti pagrindinius prioritetus ir spręsti aktualiausias problemas, o ne turėti jų 20 ar 30.
„Manau, kad ateityje turėtume sau kelti prioritetus. Ne 20, 30 prioritetų, bet išsikelti vieną, du ar daugiausia tris, tas problemas susitarę sprendžiame ir paskui sekame, kaip jos bus išspręstos. Čia – pats svarbiausias dalykas“, – aiškino ekonomistas.
„Lygiai taip, kaip daroma versle. Jame nesprendžiamos globalios pasaulio problemos, sprendžiamos tos, kurios skauda. Jas išsprendus galima judėti toliau. Prioritetų susistatymas ateityje leistų išspręsti opiausias problemas, o paskui judėti toliau ir matyti, koks bus kelias, nes nei vienas nežinome, kiek turime išspręsti problemų, kad gyventume geriau. Nuomonių gali būti labai įvairių“, – pažymėjo jis.
Tuo tarpu E.Stonkutė akcentavo, kad prioritetų neišskyrimo klausimas šalyje egzistavo visada ir dažnai įvardijamos esminės problemos būdavo „popieriuose“, bet niekada jos nebuvo paremtos pinigais.
„Daugeliu atveju prioritetas būna įvardintas popieriuose, bet niekada neparemtas pinigais. Jeigu strateginis prioritetas nėra paremtas pinigais, aš jo nevadinčiau strateginiu. Lietuvoje prioritetų atsirinkimas visada buvo problema. Tai, kad „Via Baltica“ susizgribome tvarkyti tik dabar, irgi daug ką pasako“, – sakė LPK analitikė.
Naujienų agentūra ELTA primena, kad G.Nausėda savo metiniame pranešime antradienį, birželio 20 d., tvirtino, kad Vyriausybės teikiamoje mokesčių reformoje galima matyti svarbius žingsnius didesnio mokesčių teisingumo link, tačiau joje tebėra esminių trūkumų. Šalies vadovas kritikuoja numatomus individualios veiklos apmokestinimo pokyčius.
Jis akcentavo, kad dabartinėje sudėtingoje ekonominėje situacijoje būtina nepamiršti, kad per krizę visada pigiau padėti gyventojams ir verslui, negu juos palikti likimo valiai. Šalies vadovas tvirtino, kad recesijos grėsmė nepanaikina būtinybės toliau mažinti socialinę atskirtį ir pajamų nelygybę, plėtoti regionus, užtikrinti švietimo ir sveikatos apsaugos prieinamumą bei kokybę.
G.Nausėda taip pat tvirtino, kad pastarųjų metų veiksmai ekonomikoje – tiek pandemijos metu, tiek ir siaučiant energetinei krizei – bylojo apie teigiamas permainas, o anksčiau įprastą diržų veržimo politiką ir buhalterinį taupumą keitė anticikliniai veiksmai.
