Finansų ministerija „Eltai“ praeitą savaitę tvirtino, kad procesas dėl mokesčių reformos finalizuojamas.
Vyriausybei pritarus mokesčių reformai, ji galės būti pateikta Seimui dar pavasario sesijos metu. Apie tokią galimybę praeitą savaitę žurnalistams užsiminė ir premjerė Ingrida Šimonytė.
Vyriausybės teikiamoje mokesčių reformoje siūlomi Gyventojų pajamų mokesčio (GPM), Pelno mokesčio ir Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) įstatymų pakeitimai. GPM įstatymo projektu siūloma peržiūrėti pajamų mokesčio tarifus, perskirstant mokesčio naštą tarp su darbo santykiais ir jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų ir kitų rūšių aukštesnių pajamų, taip pat keisti individualios veiklos apmokestinimo sąlygas ir peržiūrėti mokesčių lengvatas numatant dovanų iš artimųjų asmenų ribojimus.
Taip pat siekiama atsisakyti GPM lengvatų ilgalaikėms gyvybės draudimo ir pensijų fondų įmokoms bei supaprastinti pajamoms iš investavimo taikomą apmokestinimo režimą įvedant naują priemonę – investicinę sąskaitą. Galiausiai GPM įstatymo pakeitimais numatoma supaprastinti pajamų mokesčio deklaravimo ir mokesčio permokos grąžinimo tvarką, numatant automatinį deklaracijos pateikimą.
Tuo metu Pelno mokesčio įstatymo projektu siūloma suteikti visam verslui teisę taikyti momentinį tam tikro ilgalaikio turto nusidėvėjimą ir pratęsti papildomiems 5 metams pelno mokesčio lengvatas investiciniam projektui bei filmų gamybai.
PVM įstatymo projektu siūloma padidinti registravimosi PVM mokėtojais ribą nuo 45 tūkst. iki 55 tūkst. eurų ir išplėsti socialinių paslaugų neapmokestinimo PVM apimtį. Kartu teikiamas ir nekilnojamo turto mokesčio (NTM) įstatymo projektas, kuriuo siūloma nustatyti minimalų NTM 0,5 proc. tarifą vėjo elektrinėms, o visam fizinių asmenų nekilnojamam turtui, naudojamam pajamoms iš žemės ūkio veiklos uždirbti, taikyti lengvatinį mokesčio tarifą. Priėmus NTM pakeitimus, vidutinis mokestis už gyvenamąjį būstą gyventojui siektų 14 eurų per metus.
Galiausiai Socialinės apsaugos ir darbo ministerija mokesčių (SADM) reformoje siūlo plėsti nedarbo socialinio draudimo sistemos aprėptį, įtraukiant papildomas savarankiškai dirbančių asmenų grupes į nedarbo socialinio draudimo sistemą ir trumpinant minimalaus nedarbo socialinio draudimo stažą nuo 12 mėn. per pastaruosius 30 mėn. iki 9 mėn. per pastaruosius 30 mėnesių.
Taip pat, siekiant, kad padidėtų mažiausias nedarbo socialinio draudimo išmokas gaunančių bedarbių galimybės patenkinti būtiniausius asmeninius vartojimo poreikius, SADM siūlo nustatyti minimalią nedarbo socialinio draudimo išmoką, atitinkančią 5 bazinės socialinės išmokos dydžius – šiais metais tai būtų 245 eurai.
Seimo Liberalų sąjūdžio frakcija yra apsisprendusi pritarti mokesčių reformos pateikimui, nes tai būtina nacionaliniam ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planui „Naujos kartos Lietuva“ įgyvendinti.
Tuo tarpu Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė yra teigusi, kad mokesčių reformos projektas vis dar nebuvo tinkamai išdiskutuotas valdančiųjų koalicijoje ir išlieka „tik Finansų ministerijos projektu“. Tad, pasak jos, nors reformoje siūlomi ir pozityvūs pokyčiai, kurie užtikrintų naujų darbų vietų kūrimą Lietuvoje ir gerus darbuotojų atlyginimus, abejotina, ar jai bus pritarta Seime.
