„Atnaujintame plane numatoma daugiau kaip 1,8 mlrd. eurų papildomų investicijų, įskaitant papildomą milijardą paskoloms verslui, žaliosioms, inovatyvioms, skaitmeninėms technologijoms bei aukštos pridėtinės vertės produktų gamybai ir eksportui“, – teigiama išplatintame pranešime.
Anot ministerijos, NKL planą siūloma koreguoti atsižvelgus į „geopolitinę situaciją, naujas Lietuvos ambicijas atsinaujinančios energetikos srityje, intensyvias diskusijas su socialiniais ir ekonominiais partneriais, Prezidentūros pasiūlymus bei naują Europos Komisijos „REPower EU“ 198,4 mln. eurų vertės iniciatyvą“.
Daugiausia lėšų – 1 mlrd. eurų – bus skirta paskoloms verslo ir pramonėms įmonėms bei elektros iš atsinaujinančių išteklių gamybai – 700 mlrd. eurų.
„Beveik dvigubiname 2021 m. parengto 2,225 mlrd. eurų plano investicijas iki 4 mlrd. eurų“, – pranešime cituojama finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Pasak jos, naujos priemonės padės stiprinti Lietuvos verslo konkurencingumą ir energetinį savarankiškumą.
Tikimasi, kad įgyvendinus NKL investicijas 2023–2027 m. Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) augtų vidutiniškai po 0,97 proc. arba 492,5 mln. eurų per metus, o 2023–2040 m. bus sukurta beveik 8 mlrd. eurų papildomo BVP.
„Skaičiuojama, jog kiekvienas investuotas euras atneš 2,25 euro realaus BVP grąžos“, – teigia ministerija.
1 mlrd. eurų paskolų priemonės finansavimą galės gauti visų dydžių įmonės, kurios savo investicijomis sieks įgyvendinti ES žaliuosius tikslus, didinti energetinį efektyvumą, diegti aplinkai draugiškas technologijas, kurti mažo CO2 pėdsako produktus. Investicines paskolas produktų tobulinimui ir inovacijų kūrimui taip pat galės gauti gynybos ir saugumo pramonės įmonės. Projektai būtų finansuojami per INVEGA, kartu su privačiu sektoriumi.
700 mln. eurų investicijomis į atsinaujinančios energetikos plėtrą ministerija siekia sparčiau įgyvendinti tikslą iki 2030 m. visą Lietuvos elektros poreikį patenkinti vietine gamyba. Priemonės finansavimas bus skirtas verslui, atsinaujinančioms energetikos bendrijoms bei valstybės ir savivaldybių institucijoms.
Apie 90 procentų šių lėšų bus skirta saulės elektrinėms, taip pat bus sudaryta galimybė investuoti į sausumos vėjo energijos gamybą, o esant poreikiui įsigyti ir energijos kaupimo įrenginį.
Lietuva iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (angl. Recovery and Resilience Facility, RRF), kuria finansuojami NKL plano projektai, jau gavo daugiau nei 0,5 mlrd. eurų.
