Netiki prekybininkų sąžine apvalinant sumas: „Bus eilinė proga gerokai kilstelėti kainas“

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto nariai palaiko Lietuvos banko siūlymą atsisakyti 1 ir 2 centų monetų ir atsiskaitant grynaisiais galutinę prekių krepšelio sumą apvalinti. Reforma planuojama nuo 2025 metų gegužės. Visgi kai kuriems vartotojams toks sprendimas kelia nerimą – ar tai nebus dar vienas pretekstas prekeiviams kelti kainas? Lietuvos profesinių sąjungų federacijos pirmininkė Inga Ruginienė įvertino tokį siūlymą.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto nariai palaiko Lietuvos banko siūlymą atsisakyti 1 ir 2 centų monetų.<br>M.Patašiaus nuotr.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto nariai palaiko Lietuvos banko siūlymą atsisakyti 1 ir 2 centų monetų.<br>M.Patašiaus nuotr.
I.Ruginienė.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
I.Ruginienė.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Jul 4, 2023, 2:14 PM

Anot I.Ruginienės, kainų suapvalinimas nulemtų brangesnes prekes vartotojams.

„Iškėliau hipotezę pamąstymui. Atrodo, 1 ar 2 centai gal kai kuriai žmonių grupei beveik nieko nereikš, tačiau ką tai galėtų reikšti nemažai daliai darbuotojų ar skurdžiai gyvenančių piliečių, kurie iš tiesų skaičiuoja centą po cento ir stengiasi vieną ar kitą mėnesį išgyventi?

Kainų suapvalinimą Lietuvos istorijoje turėjome ne vieną kartą, drastiškiausia buvo, kai perėjome prie euro, jis piliečių lūkesčius atliepė tikrai ne teigiamai. Visuomet, kai apvalindavome sumas, jos persisverdavo į didesnę pusę“, – „Lietuvos ryto“ laidoje „Nauja diena“ šnekėjo I.Ruginienė.

Pašnekovė neigiamai vertino ir siūlymą, kad banko kortele atsiskaitantys pirkėjai mokėtų cento tikslumu, o atsiskaitinėjantiems grynaisiais taisyklės būtų kitokios – jiems suma būtų apvalinama.

„Norint sumokėti grynaisiais, tau sumą apvalins, ir apvalins greičiausiai ne į geriausią pusę. Netikiu, kad prekybos centrai nepasinaudos šia proga. Matėme drastiškus kainų šuolius ir popandeminiame laikotarpyje, ir praėjusiais metais. Verslininkai tuo tikrai pasinaudos ir tikrai ne mums geriausia linkme.

Be to, mes patys žinome, ką reiškia beprotiškas stūmimas pereiti prie elektroninių pinigų, tapti banko klientais – tai reiškia didelius mokesčius, bangiai laikomus sunkiai uždirbamus pinigus. Nežinau, ar visi labai džiaugtųsi tokia alternatyva“, – sakė I.Ruginienė.

Pasak jos, verslininkams bus labai lengva apskaičiuoti, kokios turi būti kainos, kad jos apvalintųsi į jiems palankesnę pusę.

„Lengva sudėlioti kainas taip, kad tas apvalinimas tikrai būtų tinkamas verslininkams, bet ne gyventojams.

Dar kitas dalykas. Nuo liepos 1 d. maišeliai kainuoja 1 centą. Jei jie kainuoja 1 centą, o šios monetos neliks, tai, tikėtina, ir patys maišeliai brangs“, – svarstė I.Ruginienė.

Visgi pasiūlymas atsisakyti mažos vertės monetų sparčiai ir lengvai stumiasi į priekį. Anot I.Ruginienės, tai priklauso nuo to, kaip toks siūlymas pateikiamas.

„Jei eilinio žmogaus paklaustum: „Ar tau sudaro problemą 1 ar 2 cento monetos? Ar jaudintumeis, jei jų neliktų?“, tai žmogus pasakytų: ne. Bet jei paklaustum, ar jis norėtų, kad kainos kiltų kad ir 2 centais, esu įsitikinusi, kad didžioji dalis pasakytų: tikrai ne“, – pabrėžė pašnekovė.

Lietuvos profesinių sąjungų federacijos pirmininkė pripažino, kad Europoje jau yra tokių valstybių, kurios atsisakė šių monetų.

„Bet sunku lygintis su šalimis, kuriose ekonominė padėtis ir gyventojų perkamoji galia ganėtinai didelė. Ten gyventojai turi didesnes galimybes pirkti ir pasirinkti produktus. Tokiems gyventojams 1 ar 2 centai galbūt didelės reikšmės nesudaro, tačiau turint mūsų skaudžią patirtį, kuomet dalis žmonių skaičiuoja centą prie cento, kad galėtų susimokėti už paskolas... Pažiūrėkite, kiek pas mus skolininkų, jų daugėja.

Lengvabūdiškas turtingųjų sprendimas atsisakyti monetų, nes nepatogu nešioti. Nesuprantu, kodėl nebuvo pasirinktas kelias nekalti pakankamai daug monetų, būtų galima natūraliai nueiti į nebūtį. Apvalinimas galėtų eiti į mažesnę pusę, kodėl nebuvo priimta tokio sprendimo? Tai – abejotinas pasiūlymas, kuris iš esmės vieniems bus geras, bet gyventojams – ne“, – kalbėjo I.Ruginienė.

„Jei sprendimas būtų orientuotas į gyventojų gerovę, tai pasiūlymas būtų svarstytinas ir tobulintinas. Bet dabar šitą pasiūlymą išanalizavus matome, kad tai bus dar viena galimybė kelti kainas“, – pridūrė ji.

I.Ruginienė pabrėžė: nemaža dalis lietuvių pajustų, jei kainos pakiltų 1 ar 2 centais.

„Duok Dieve, kad mūsų verslininkai kainas pakeltų tik 1 ar 2 centais. Bet bijau, kad, žiūrint į praeitį, tai bus eilinė proga mūsų prekybininkams gerokai kilstelėti kainas“, – manė ji.

I.Ruginienė pridūrė, kad šiuo metu šalyje – ypač jautrus momentas, tad laikas priimti įstatymui visiškai netinkamas.

„Galbūt aukščiausiame ekonomikos pakilimo laipsnyje, kai mūsų algos staiga prilygs Vokietijos, galėtume šį klausimą vystyti ir jis nebūtų skausmingas. Bet šiandien turime ekonominį sunkmetį, žmonės tikrai nėra atsigavę nuo infliacijos, todėl dabar vystyti šį klausimą, manau, ne laikas ir ne vieta“, – sakė pašnekovė.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.