Piktinasi, kad senjorus nuo parduotuvių vaiko kaip nusikaltėlius: „Juk tai – ne iš gero gyvenimo“

Sodo ar miško uogomis, pačių užaugintomis daržovėmis, įvairiomis žolelėmis ar gėlėmis norintys prekiauti senjorai tai daro ne tik tam skirtose turgavietėse, bet ir prie prekybos centrų, kitose miesto vietose, iš kur yra nuvejami policijos pareigūnų kaip neturintys leidimo prekiauti.

Kretingiškė piktinosi, kad policijos pareigūnai, anot jos, ne tik paprašo pasišalinti iš parduotuvių prieigų, bet kartais skiria ir baudas už prekybą neleistinoje vietoje.<br>D.Umbraso nuotr.
Kretingiškė piktinosi, kad policijos pareigūnai, anot jos, ne tik paprašo pasišalinti iš parduotuvių prieigų, bet kartais skiria ir baudas už prekybą neleistinoje vietoje.<br>D.Umbraso nuotr.
Kretingiškė piktinosi, kad policijos pareigūnai, anot jos, ne tik paprašo pasišalinti iš parduotuvių prieigų, bet kartais skiria ir baudas už prekybą neleistinoje vietoje.<br>V.Balkūno nuotr.
Kretingiškė piktinosi, kad policijos pareigūnai, anot jos, ne tik paprašo pasišalinti iš parduotuvių prieigų, bet kartais skiria ir baudas už prekybą neleistinoje vietoje.<br>V.Balkūno nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Edita Kalnienė

Jul 6, 2023, 5:01 PM

Bando prisidurti prie pensijos

Viena kretingiškių, nepanorusi viešinti pavardės, kreipėsi į redakciją, klausdama, ar senyvo amžiaus žmonės, prekiaujantys savo užaugintomis gėrybėmis, turi būti vaikomi kaip nusikaltėliai.

„Yra žmonių, kurie gauna labai mažus atlyginimus, pensijas. Sumokėję mokesčius, nusipirkę vaistų, vos sukrapšto kruopoms ar juodai duonai. Norėdami sumažinti nepriteklių, vyresnio amžiaus žmonės uždarbiauja prekiaudami savo užaugintomis gėrybėmis ar surinktomis uogomis, o policijos pareigūnai juos veja šalin“, – problemą išsakė moteris.

Ji atkreipė dėmesį, kad turgus Kretingoje veikia dvi dienas per savaitę, žmonių srautas jame yra sumažėjęs, o kai kuriems senjorams ir atvykti iki jo sudėtinga. „Vasarą uogos greitai genda, todėl parduoti turi čia ir dabar“, – tikino ji.

Kretingiškė piktinosi, kad policijos pareigūnai, anot jos, ne tik paprašo pasišalinti iš parduotuvių prieigų, bet kartais skiria ir baudas už prekybą neleistinoje vietoje.

„Juk senjorai ne iš gero gyvenimo prie parduotuvių prekiauja, vietoj to, kad prašytų iš valstybės kokių nors kompensacijų“, – vieną istorijų prisiminė problemą iškėlusi moteris.

Ji taip pat dalijosi ir kitų šalių patirtimi, kur, anot jos, gyventojams leidžiama tiesiog gatvėje prekiauti savo užaugintomis daržovėmis, įvairiais gaminiais, pavyzdžiui, sūriu, vynu. „Ir niekas jų niekur nevaiko, o mūsų gerovės Lietuvoje tai yra nusikaltimas“, – akcentavo kretingiškė.

Tam skirtos turgavietės

Kretingoje, Savanorių gatvėje, prie Savivaldybės esančioje turgavietėje sutikta sūnaus užaugintomis braškėmis prekiaujanti Jadvyga Kniežienė pasakojo, kad kartais šioje vietoje močiučių, norinčių parduoti uogas ar daržoves, netrūksta.

„Būna, kad jos net ir barasi dėl vietos, kartais išreiškia pasipiktinimą, kad braškes parduodu pigiau negu jos. Suprantu, kad jos užaugina kilogramą ar du ir nori iš to užsidirbti, tačiau nėra ko piktintis, kai kiti užsiaugina daugiau“, – pastebėjimais dalinosi Jadvyga, atkreipusi dėmesį, kad soduose ir daržuose užaugintų braškių sezonas jau baigiasi, todėl ir jomis prekiaujančių močiučių yra mažiau. „Jų daugiau čia būna, kai prasideda agurkai, morkos, kitos daržo gėrybės“, – įvardino moteris.

J. Kniežienė mano, kad nedidelė turgavietė įrengta geroje vietoje, ir džiaugėsi, kad neleidžiama prekiauti prie parduotuvių: „Savivaldybė sutvarkė šią vietą, kur tikrai patogu prekiauti. Žmonėms čia patogu ir privažiuoti, kas nori, ateina nusipirkti mūsų braškių. Galbūt kai kurios močiutės nori greičiau parduoti savo produktus, bet parduotuvės yra kur kas arčiau gatvės, neturi specialaus prekystalio, todėl visos dulkės nusėda tiesiai ant prekių. Manau, kad, jeigu yra įrengtos turgavietės, jose ir turėtų būti prekiaujama, o ne kas kur sumano.“

Pas Jadvygą braškių pirkti atėjęs ir pabendrauti linkęs Stanislovas Kaktys sakė, kad kita Savanorių gatvėje esanti privati turgavietė tarp prekiautojų neprigijo: „Nesu matęs nė vieno prekiautojo. Kiek girdėjau, ten nepatogu – turgavietė labiau nutolusi nuo gatvės.“

Jį papildė ir J. Kniežienė: „Arčiau Savivaldybės esančią prekyvietę pravažiuojantieji labiau mato.“

Senjorų nevaiko

Kretingos rajono policijos komisariato viršininkas Arūnas Pužauskas atkreipė dėmesį, kad neleistinoje vietoje prekiaujančių asmenų kontrolė labiau yra viešosios tvarkos specialistų reikalas. „Kiek žinau, kiekviena savivaldybė yra numačiusi tvarką, kur galima prekiauti, o kur ne. Policija turi galimybę surašyti administracinių nusižengimų protokolą už tokį pažeidimą, tačiau tai labiau – viešosios tvarkos funkcija“, – kalbėjo jis.

Policijos pareigūnai, anot viršininko, prekiaujančiuosius nelegaliai dažniausiai kontroliuoja tuomet, kai gaunamas skundas, tačiau patys savo iniciatyva tokios kontrolės nevykdo.

„Su tuo labiau susiduriame per šventes, pavyzdžiui, kovo 8-ąją ar lapkričio 1-ąją, kuomet sulaukiame pranešimų apie nelegaliai prekiaujančius asmenis, – A. Pužauskas sakė, kad šiais metais per kovo 8-osios šventę problemų nebuvo, tačiau lapkričio 1-ąją teko aiškintis situaciją prie Kretingos senųjų kapinių, kur miesto seniūnija prekybai leidimų nebuvo išdavusi.

Dažniausiai policijos pareigūnams pakanka paprašyti, kad prekiaujantieji nelegaliai to nedarytų.

„Senyvo amžiaus žmonių policijos pareigūnai tikrai nevaiko iš parduotuvių prieigų. Kiek pastebėjau, apskritai prekiaujančių senjorų nėra daug, o neretai jie patys galimai susitaria su prekybininkais, kad galėtų prekiauti, – tikino A. Pužauskas sakęs, kad geriau policijos pareigūnų pajėgas nukreipia svarbesnėms sritims – neblaivių vairuotojų kontrolei ir panašiai.

Kretingos rajono savivaldybės Civilinės saugos ir viešosios tvarkos skyriaus vedėja Rasmina Beniušienė įvardino, kad neleistinose vietose prekiaujančių asmenų kontrolę vykdo tiek policija, tiek viešosios tvarkos specialistai. „Pagal nustatytą tvarką prekiauti prie prekybos centrų yra draudžiama. Taip pat kiekviena seniūnija nusistato savo tvarką, kuriose vietose galima prekiauti, tam yra įrengtos prekybos vietos. Prekybai skirtose turgavietėse galima prekiauti ir be leidimo“, – paaiškino R. Beniušienė.

Jeigu žmogus nori prekiauti ne tam skirtoje vietoje, turi gauti leidimą iš seniūnijos. „Jeigu kas nors nutiktų, pavyzdžiui, žmonių prekiaujamais produktais kas nors apsinuodytų ir panašiai, būtų lengviau nustatyti prekiavusį asmenį. Tam ir reikalinga kontrolė, taip pat seniūnijos neretai jau žino žmones, kurie nuolat prekiauja vienoje ar kitoje prekyvietėje“, – teigė R. Beniušienė.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: ar Lietuvos ekonomika kyla iš duobės?