Susikirto dėl didesnių algų vairuotojams: ragina keisti skaičiavimo sistemą

Dėl Lenkijoje įvykdytos mokesčių reformos, privertusios vairuotojams mokėti didesnes algas, vis daugiau vežėjų, pastaraisiais metais savo veiklą masiškai iškėlinėjusių į Lenkiją, grįžta ir įsigytas transporto priemones vėl registruoja Lietuvoje. Panaši mokėjimo sistema egzistuoja ir Lietuvoje, kur vežėjo atlyginimas siekia 1,65 koeficiento nuo minimalios mėnesinės algos (MMA).

Vis daugiau vežėjų grįžta ir įsigytas transporto priemones vėl registruoja Lietuvoje.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Vis daugiau vežėjų grįžta ir įsigytas transporto priemones vėl registruoja Lietuvoje.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Z.Buivydas.<br>Pranešimo autorių nuotr.
Z.Buivydas.<br>Pranešimo autorių nuotr.
T.Tomilinas.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
T.Tomilinas.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Žygimantas Šilobritas

2023-07-08 13:26

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Tomas Tomilinas tokį pokyti laiko geru žingsniu, kuris šalina „primityvią“ konkurenciją ir gerina vairuotojų sąlygas abiejose šalyse. Tuo metu Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ generalinis sekretorius Zenonas Buivydas įspėja, kad abiejose valstybėse nustatytas atlyginimas kils, tad kris konkurencija su kitų Europos šalių vežėjais.

T. Tomilinas: tai žingsnis sveikos konkurencijos link

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Tomas Tomilinas teigia, kad tiek Lietuvoje, tiek Lenkijoje esanti vežėjų apmokestinimo sistema užtikrina, jog siekiant gerinti vežėjų sąlygas, tolimųjų reisų bendrovės nepabėgs. Anot jo, tai užtikrins, kad „primityvios konkurencijos“, kai siekiama konkuruoti darbo jėgos pigumu, kas neigiamai atsiliepia vairuotojams, artimuoju metu neliks.

„Viso to spaudimo, kurį prognozavo mūsų tolimųjų reisų sistema, mūsų logistikos įmonės, kurios bandė keltis į Lenkiją ar grasino, kad kelsis į Lenkiją, nebėra, nes Lenkija nuėjo Lietuvos keliu ir padidino minimalius socialinius standartus. Tai galioja ir mūsų vairuotojams. Dėl to nebeliko to traukos faktoriaus. Lietuvoje įmonės pakankamai aktyviai stengiasi, aktyviai registruoja naujus sunkvežimius“, – Eltai komentavo T. Tomilinas.

„Šalys tiesiog konkuruoja dėl mokesčių, dėl darbo jėgos pigumo. Ir tai yra didelė problema, nes tai yra konkurencija, kuri standartus traukia žemyn. Ir tai po truputį keičiasi, tai greitai nebeliks tos primityvios konkurencijos ir įmonės konkuruos taip, kaip ir turi konkuruoti – per paslaugų kokybės, pagal tą klasikinę rinkos teoriją“, – sakė jis.

Visgi, anot jo, nors vairuotojai yra tinkamiau atlyginami už darbą, šiame sektoriuje išlieka daugelis šešėlinių aspektų ir kitokios neteisybės. Anot parlamentaro, šie neteisėti įmonių pervežimo veiksmai atima iš valstybės biudžeto pelną bei kainuoja mokesčių mokėtojams, kadangi valstybės keliai yra remontuojami, o dėl pervargimo sergantys vairuotojai taip pat gydomi už valstybės pinigus.

„Čia aš matau ne tik socialinę problemą, bet ir biudžeto problemą, nes kiekviena nedeklaruota valanda kainuoja mokesčių mokėtojams milžiniškus pinigus ir per kelių tvarkymą po sunkvežimių ir vairuotojų gydime. Už ką turėtų susimokėti pati industrija“, – sakė jis.

„Tai mes turime daugybę kitų spragų: nedeklaruotas darbas, gilusis nuovargis, apskritai labai dideli to verslo šešėliniai aspektai. Ir profsąjungos dirba savo darbą ir pasakoja kiek yra masiškai įvairių darbo teisęs ar saugos pažeidimų. Tai mes ten turime tikrai ne vieną šimtą milijonų biudžeto pajamų galimybių. Iš čia yra labai dideli rezervai ir Finansų ministeriją aš raginu tikrai nemiegoti ir rimtai sektorių stebėti ir analizuoti, nes jis yra augantis, jis yra klestintis ir ten tikrai yra rezervas valstybės pajamoms“, – aiškino jis.

Seimo narys paminėjo, kad nemano, jog Lenkijoje ir Lietuvoje esančios sistemos nevertos lyginti tarpusavyje, kadangi jos labai panašios ir suvienodintos.

„Kai atsimenu, ten skirtumas yra galbūt pačioje teisinėje sąvokoje, bet ir Lietuvoje galima išvesti tą minimalią sumą, kuri matoma ten. Tai čia yra nuo įvairių teisinių niuansų priklausomas dalykas, bet esmė, kiek žinau, nepasikeičia“, – sakė jis.

„Finansų ministerijos puikiai žino tas sistemas ir jos yra maksimaliai suvienodintos“, – paminėjo jis.

Z. Buivydas: Lietuva mažina savo konkurenciją su kitų Europos šalių vežėjais

Tuo metu Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ generalinis sekretorius Zenonas Buivydas mano, kad tokia abiejose šalyse esanti sistema mažina konkurenciją lyginant su kitų Europos šalių vežėjais. Taip pat, pasak jo, esanti koeficiento sistema verčia transporto sektorių išskirtiniu, kadangi jame nustatyta didesnė minimali mėnesinė alga (MMA) nei bet kuriame kitame sektoriuje.

„Trumpai tariant, kai vilkikų vairuotojams yra mokamas išskirtinai didesnis MMA nei visiems kitiems darbuotojams šalyje, Lietuva mažina savo konkurenciją su kitų Europos šalių vežėjais, kur situacija šiuo klausimu yra lankstesnė. Mes visada pasisakėme už tai, kad reikėtų peržiūrėti koeficiento sistemą ir ją naikinti, nes negali transporto sektorius būti išskirtinis sektorius, kuriame išskirtinai nustatyta didesnė MMA“, – Eltai teigė jis.

„Kalbant apie Lietuvą, svarbu pabrėžti, kad mūsų šalyje kylant MMA, kyla ir vilkikų vairuotojams mokamas atlygis už jų svarbų darbą gabenant krovinius. Nuo 2024 m. sausio MMA vėl didės – šįkart iki 924 eurų, neatskaičius mokesčių. Tai reiškia, kad sunkiasvorio vilkiko vairuotojo alga irgi didės, nes jo alga susideda iš MMA ir yra papildomai indeksuojama, pritaikius minėtą koeficientą.

Kitaip tariant, nuo sausio Lietuvos įmonėse dirbantys vilkikų vairuotojai gaus minimalią algą, kuri sieks jau 1 524,60 eurų neatskaičius mokesčių. Šiuo metu minimali alga transporto ir logistikos sektoriuje yra 1 369,20 eurų, pritaikius minėtąjį koeficientą“, – aiškino jis.

Taip pat, anot jo, Lietuvos ir Lenkijos modeliai yra labai panašūs, nors kaimynėje šalyje kol kas vairuotojams yra mokama daugiau. Visgi, anot jo, toks panašumas reikš didžiules išlaidas transporto išlaidas, kadangi sistemos bus pritaikomos ir algos bus keliamos priklausant nuo veiksnių abiejose šalyse.

„Nei Lenkijos, nei Lietuvos modelis nėra tobuli ir negalima kurio nors vieno iš jų laikyti tinkamesniu ar geresniu. Abu jie transporto įmonėms atneša didžiules išlaidas, nes, tikėtina, kad ir kaimynai lenkai kels nustatytą atlyginimą ir neleis ilgai jam užsistovėti“, – sakė jis.

„Skirtumas tik toks, kad bent jau kol kas vairuotojui mokama suma Lietuvoje yra kiek mažesnė nei Lenkijoje“, – pridūrė jis.

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.