„Tokia idėja buvo nuskambėjusi Seime. Lenkijoje yra nemažai iniciatyvų, kurios nukreiptos plačiąja prasme į demografijos gerinimą, į palaikymą šeimoms ar gimstamumo skatinimą, bet, kaip matome, jų efektas yra gana ribotas. Matyt, ne visos iniciatyvos realybėje pasiteisina“, – trečiadienį „Žinių radijui“ teigė V. Čmilytė-Nielsen.
Ji tvirtino, kad tokių iniciatyvų gali būti ir Lietuvoje, o pasiūlymams pasiekus parlamento posėdžių salę, jie būtų svarstomi.
Lenkijoje liepos mėnesį įsigaliojo Vyriausybės siūlytas įstatymų paketas, kuriame numatoma iki 45 metų kompensuoti palūkanas pirmajam būstui įsigyti. Taip pat šiai žmonių grupei palūkanų normos fiksuojamos ties 2 proc. 10 metų laikotarpiui, likusią dalį padengiant valstybei.
Tuo tarpu Lietuvoje Seimo opozicinės frakcijos nesurinko reikiamų 50 tūkst. gyventojų parašų siūlomam Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymo projektui, kuriuo gyventojai, mokantys išaugusias palūkanas už būsto paskolas, galėtų atgauti dalį pinigų.
Tačiau parlamento Darbo partijos frakcijos atstovas ir vienas iš pagrindinių idėjos iniciatorių Vytautas Gapšys Eltai yra tvirtinęs, kad nesėkmė renkant gyventojų parašus paties projekto nenumarina ir rudens sesijos metu įstatymas gali būti teikiamas Seime.
