Europos Sąjungoje šis santykis taip pat sumažėjo nuo 83,8 proc. iki 83,7 proc.
Tiek euro zonoje, tiek ES valdžios sektoriaus skolos ir BVP santykis šiek tiek sumažėjo dėl to, kad BVP absoliučiais dydžiais nusveria valdžios sektoriaus skolos padidėjimą.
Palyginti su 2022 m. pirmuoju ketvirčiu, valstybės skolos ir BVP santykis taip pat sumažėjo tiek euro zonoje (nuo 95 proc. iki 91,2 proc.), tiek ES (nuo 87,4 proc. iki 83,7 proc.).
Lietuvoje valdžios sektoriaus skola šių metų pirmojo ketvirčio pabaigoje siekė 38,4 proc. BVP.
Valdžios sektoriaus deficitas euro zonoje siekė 3,2 proc.
Pirmąjį 2023 m. ketvirtį sezoniškai pakoreguotas valdžios sektoriaus deficito ir bendrojo vidaus produkto santykis euro zonoje siekė 3,2 proc., o visoje Europos Sąjungoje – 3 proc.
Deficitas, palyginti su ketvirtuoju 2022 m. ketvirčiu, sumažėjo dėl sumažėjusių bendrųjų išlaidų ir padidėjusio nominalaus BVP.
2022 m. antrąjį pusmetį ir 2023 m. pirmąjį ketvirtį valdžios sektoriaus balansams didelės įtakos turėjo didelės energijos kainų poveikio mažinimo priemonės, o daugumoje valstybių narių ir toliau buvo užfiksuotas valdžios sektoriaus deficitas.
Lietuvoje pirmąjį šių metų ketvirtį valdžios sektoriaus deficitas buvo -0,7 proc.
