Ministrai pažymėjo, kad transporto maršrutas tarp Ukrainos ir Baltijos šalių – Baltijos kelias – gali tapti perspektyvia ir ilgalaike alternatyva Ukrainos grūdų išvežimui.
„Koridoriaus infrastruktūros tobulinimas ir krovinių tvarkymo tarp skirtingų geležinkelio vėžių palengvinimas padėtų padidinti transportavimo pajėgumus. Be to, pritaikius supaprastintas administracines procedūras Lenkijos ir Ukrainos pasienyje, įvedus žaliąsias linijas ir perkėlus muitinės procedūrų atlikimą į Baltijos šalių uostus galima būtų pervežti net kelis kartus daugiau žemės ūkio produkcijos tiek kelių, tiek geležinkelių transportu“, – rašoma Užsienių reikalų ministerijos pranešime.
Laiške EK teigiama, kad Baltijos šalių infrastruktūra gali tapti perspektyviu ir patikimu Ukrainos produktų tranzito maršrutu. Baltijos šalių jūrų uostai turi didelius krovos pajėgumus žemės ūkio produktams – 25 mln. tonų per metus vien tik grūdams.
Ministrai laiške kviečia Komisiją aktyviai bendradarbiauti su visomis ES šalimis narėmis siekiant užtikrinti Ukrainos produktų tranzitą ir įvertinti Lietuvos pasiūlytas konkrečias priemones, stiprinti alternatyvų Baltijos kelio maršrutą.
Laiške ES užsienio politikos vadovui Josepui Boreliui, EK vykdomojo pirmininko pavaduotojui Valdžiui Dombrovskiui, EK transporto komisarei Adinai Valean ir EK žemės ūkio komisarui Januszui Wojciechowskiui pabrėžiama, jog Rusijos sprendimas nutraukti Juodosios jūros grūdų iniciatyvą ir Odesos uosto bombardavimas pablogina ir taip sudėtingą maisto saugumo situaciją pasaulyje.
