„Konsolės“ vadovas K.Skutulas pateko į teisėsaugos akiratį po to, kai jo vadovaujama įmonė laimėjo Klaipėdos savivaldybės viešųjų pirkimų konkursą dėl naujos turgavietės pietinėje uostamiesčio dalyje rekonstravimo.
Visi projekte numatyti darbai buvo įvertinti daugiau kaip 1,9 milijono eurų.
Sandoriai – šešėliniai
Generalinio rangovo „Konsolės“ ir jos verslo partnerių santykiai sukėlė įtarimų kriminalinei žvalgybai – vykstant statyboms klaipėdiečiams svarbus socialinis projektas pabrango daugiau kaip puse milijono eurų.
Išnagrinėjus sutarčių sąlygas, jų sudarymo ir vykdymo ypatumus atskleisti šešėliniai sandoriai.
Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai kai kuriuos mokėjimus įvertino kaip neteisėtą atlygį statybas kontroliuojančioms privačioms įmonėms – verslininkai neva legaliais sandoriais dangstė kyšius.
Kyšiai – už parašus
Bylos duomenimis, „Konsolės“ vadovas K.Skutulas davė 28 tūkst. 520 eurų kyšį įmonės „Lyderio grupė“ akcininkui Gintarui Lubauskui už tai, kad atliekant naujojo turgaus rekonstravimo techninę priežiūrą aktai būtų pasirašomi nekreipiant dėmesio į nekokybiškus darbus.
Kauno įmonė „Antikus“ prižiūrėjo, kaip „Konsolė“ renovavo Vilniaus daugiabutį. Jos vadovas Vydas Stasiulaitis iš K.Skutulo paprašė 2326 eurų (1 proc. papildomų darbų sąmatos), kad greičiau ir nesudarant kliūčių būtų pasirašomi darbų atlikimo aktai.
Manipuliuojant sąskaitomis pusė V.Stasiulaičio reikalaujamos sumos pervesta kaip atlygis už tariamas konsultacijas renovuojant naująją turgavietę.
Sutikęs mokėti kyšius K.Skutulas, pasak tyrėjų, šitaip užsitikrino techninės priežiūros ir viešųjų pirkimų organizatorių palankumą, kad „Konsolės“ rekonstruojamuose objektuose nekiltų jokių problemų.
Šešėliniai atlygiai dangstyti verslo partnerių sudarytomis darbų sutartimis.
Visų skundai atmesti
Įtariamuosius slaptai stebėję STT pareigūnai išsiaiškino, kad pinigai buvo nurašomi naujos turgavietės renovavimo sąskaita.
G.Lubauskui, V.Stasiulaičiui ir K.Skutului pateikti kaltinimai dėl kyšio priėmimo, dokumentų klastojimo, svetimo turto iššvaistymo, nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo.
Verslininkai įrodinėjo, kad visi sandoriai esą buvo teisėti, bet jų argumentai baudžiamąją bylą nagrinėjusios Klaipėdos apygardos teisėjos Aurelijos Sadauskaitės neįtikino.
Visi pripažinti kaltais, jiems skirtos baudos: K.Skutului – 54,8 tūkst., G.Lubauskui – 49,8 tūkst., V.Stasiulaičiui – 15 tūkst. eurų. Iš G.Lubausko konfiskuotas ir gautas 28,5 tūkst. eurų kyšis.
„Nors teisiamieji ir neigė kaltinimus, laisvės atėmimas jiems būtų netinkama bausmė“, – nuosprendyje pažymėjo teisėja A.Sadauskaitė.
Verslininkai pirminės instancijos sprendimą skundė, bet Lietuvos apeliacinis teismas ankstesnio nuosprendžio nepakeitė.
Prokurorui padėjo piktnaudžiauti
K.Skutului tai jau antrasis baudžiamasis procesas. Anksčiau jam teko trinti teisiamųjų suolą nagrinėjant buvusio Klaipėdos apylinkės prokuratūros vadovo Stanislovo Stulpino bylą dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, valstybės ir visos teisinės sistemos pažeminimo.
Jau miręs S.Stulpinas, siekdamas naudos sau, K.Skutulą, su kuriuo buvo pažįstamas, įkalbėjo iššvaistyti jo žinioje buvusį svetimą turtą – „Konsolės“ lėšomis apmokėtos kai kurios prokuroro asmeninės išlaidos.
Tokie pat kaltinimai prislėgė ir įmonės „Klaipėdos hidrotechnika“ valdybos pirmininką Pranciškų Jurgutį, okeaninės žvejybos bendrovės „Baltlanta“ direktoriaus pavaduotoją Aleksejų Savčenką.
S.Stulpinas pripažintas kaltu – už įstatymų pažeidimus jam skirta 7800 litų bauda. Atleistas iš prokuroro pareigų jis neteko teisės dvejus metus dirbti valstybės tarnyboje.
Įtraukti į nusikalstamą veiklą verslininkai atsipirko baudomis: A.Savčenka turėjo sumokėti 3900, P.Jurgutis – 1950, K.Skutulas – 1690 litų.
Lietuvos aukščiausiasis teismas galutinę bausmę S.Stulpinui sušvelnino. Piniginės baudos nepasikeitė, kaltinimas perkvalifikuotas tik A.Savčenkai.
