Šiemet tikimasi mažesnio grūdų derliaus, eksportuotojai laukia iššūkių tarptautinėje rinkoje

Lietuvoje įsibėgėjant javapjūtei, grūdininkai tikisi mažesnio derliaus, iššūkių tarptautinėje rinkoje, kurioje stebimi istoriškai dideli skirtumai tarp Europos šalių ir Rusijos parduodamų grūdų kainų.

Lietuvos grūdininkai tikisi mažesnio derliaus, iššūkių tarptautinėje rinkoje.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Lietuvos grūdininkai tikisi mažesnio derliaus, iššūkių tarptautinėje rinkoje.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Lietuvos grūdininkai tikisi mažesnio derliaus, iššūkių tarptautinėje rinkoje.<br>M.Patašiaus nuotr.
Lietuvos grūdininkai tikisi mažesnio derliaus, iššūkių tarptautinėje rinkoje.<br>M.Patašiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lukas Juozapaitis

Jul 30, 2023, 2:24 PM

Šią savaitę viena didžiųjų Lietuvos agroverslo įmonių „Agrochema“ prognozavo, kad šių metų derlius nebus išskirtinis. Remdamasi ilgamete statistika bendrovė skaičiuoja, jog rapsų derlius 2023 m. sieks 0,75 mln., kviečių 4 mln., miežių – 0,5 mln. tonų.

„Atvežti pirmieji šių metų derliaus miežiai, kviečiai ir rapsai rodo, kad bus standartiniai, vidutiniai metai žemės ūkyje“, – pranešė „Agrochema“.

Lietuvos grūdų ir perdirbėjų asociacija (LGPA) šią savaitę skelbė, jog kviečių derlius Baltijos šalyse gali būti 1–1,3 mln. tonų prastesnis nei praėjusiais metais. Tai esą lems ir mažesnes grūdų eksporto apimtis.

Tuo tarpu „Linas Agro“ prognozėmis, visas Lietuvos grūdų derlius šiemet bus apie 6,3–6,4 mln. tonų. Pernai metais visi šalies grūdų augintojai nuėmė 7,5 mln. tonų grūdų.

„Prognozuojame būtent tokį derlių, jei derliaus nuėmimui bus palankios sąlygos“, – Eltai komentavo „Linas Agro“ grūdų prekybos vadovas Svajūnas Banelis.

Jo teigimu, jau dabar matoma, jog šiemet tiek Lietuvoje, tiek kitose Baltijos šalyse bus mažesnis rapsų derlius. Lietuvoje šios kultūros turėtų būti surinkta kiek daugiau nei 0,7 mln. tonų (pernai rapso sėklų derlius buvo itin geras bei beveik siekė 1 mln. tonų).

Tuo metu ankštinių kultūrų derlius, pasak S. Banelio, tikėtina, jog šiemet gali nežymiai išaugti.

„Jei pasiseks, Lietuvoje galime turėti geresnį nei pernai ankštinių kultūrų derlių, t. y. žirnių bei pupų. Pernai metais bendras ankštinių kultūrų derlius Lietuvoje buvo 0,356 mln. tonų. Šiais metais galime augti iki 0,386 mln. tonų“, – teigė ekspertas.

Išlaikyti eksporto apimtis gali būti sudėtinga dėl ryškių kainų skirtumų

Anot S. Banelio, lietuviški grūdai tarptautinių pirkėjų visuomet buvo vertinami dėl savo kokybės. Visgi, pastebi jis, konkurencija tarptautinėje rinkoje yra labai didelė, kokybišką produkciją užaugina ir Lenkija, Ukraina, Rumunija, Bulgarija ar Rusija bei kitos šalys – tad pirkėjai turi galimybę rinktis grūdų tiekėją.

„Linas Agro“ atstovo teigimu, Lietuvos ir Europos eksportuotojams sudėtinga konkuruoti su Rusija, kuri rinkoje grūdus siūlo 40–50 JAV dolerių pigiau.

„Šiai dienai nepastebime jokios tendencijos, kad būtų žemesnės kokybės grūdų poreikis, todėl kokybiniai reikalavimai turėtų išlikti tokie pat, o perspektyvos gana miglotos. Stebime vėl paaštrėjusius karo veiksmus, bandymą sutrikdyti Ukrainos grūdų eksportą bei Rusijos, kaip grūdų eksportuotojos, suaktyvėjimą rinkose. Rusija prieš keletą metų užėmė vieną iš pagrindinių Baltijos šalių rinkų (Saudo Arabiją), o dabar taikosi į Afrikos žemyną.

Mūsų kompanijai, kaip Baltijos grūdų eksportuotojams, kurie kasmet eksportuoja apie 2 mln. tonų, tenka nelengvas uždavinys – konkuruoti su jais, kai jie savo grūdus siūlo 40–50 JAV dolerių pigesnėmis kainomis“, – teigė S. Banelis, pažymėjęs, kad toks kainų kontrastas – istoriškai ryškus.

„Arba turi atpigti europietiški kviečiai, arba pabrangti rusiški kviečiai, nes toks skirtumas istoriškai yra labai didelis“, – sakė jis.

S. Banelio teigimu, kokiomis kainomis šalys galės pasiūlyti grūdus, taip pat priklausys nuo derliaus dydžio ir kokybės rezultatų, politinės padėties.

„Tokio kainų kintamumo, kokį stebime pastaruosius dvejus metus, taip pat nėra buvę, nes kainos biržose per dieną pasikeičia ir 10 ar daugiau eurų“, – taip pat pastebėjo jis.

„Linas Agro“ grūdų prekybos vadovas vardijo, jog daugiausia lietuviškų kviečių parduodama rinkoms Afrikoje, rapso sėklų – vietinėje, Latvijos ir Europos rinkose, ankštinių kultūrų – Egipte ir Skandinavijoje.

LGPA duomenimis, pernai pagrindinė kviečių iš Lietuvos pirkėja buvo Nigerija, antra didžiausia – Saudo Arabija, toliau – Pietų Afrikos Respublika, Kenija, Ispanija, Mozambikas.

Asociacijos vertinimu, šiemet žemynas greičiausiai vėl bus pagrindinis lietuviškų kviečių pirkėjas, tačiau nerimą eksportuotojams kelia dėl valiutų nuvertėjimo smunkanti Afrikos šalių perkamoji galia.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: Švedijos narystė NATO – kodėl taip ilgai užtruko?