„Oro uosto infrastruktūros atnaujinimas dažniausiai priklauso nuo jos naudojimo intensyvumo, taip pat atsižvelgiant į atvykstančius orlaivius bei jų svorį. Norėdami užtikrinti tinkamą Vilniaus oro uosto veiklą, turime nuolat vykdyti aerodromo infrastruktūros priežiūrą ir plėtrą. Didesnės apimties darbai aerodrome – rekonstrukcijos, kapitaliniai remontai oro uostuose yra planuojami apie 15 metų nuo infrastruktūros sukūrimo, dėl to gali susidaryti įspūdis, kad atnaujinimas vyksta nuolat“, – komentuoja Lietuvos oro uostų Operacijų ir plėtros departamento vadovas Arnas Dūmanas.
Rekonstruotas senas takas
Pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos (ES) fondų investicijų veiksmų programos įgyvendinimo priemonę „Aplinkosaugos ir skrydžių saugos tobulinimas tarptautiniuose oro uostuose“, Vilniaus oro uosto buvo atlikta nemažai rekonstrukcijos darbų, iš dalies finansuotų ES struktūrinių fondų lėšomis.
„Keturi įgyvendinti projektai buvo kompleksiškai susiję su Vilniaus oro uosto aerodromo programa, kurios tikslas buvo ne tik pagerinti skrydžių ir manevravimo saugą, išplėsti infrastruktūrą, bet ir sumažinti oro bei triukšmo taršą sutrumpinant orlaivių riedėjimo laiką“, – sako A. Dūmanas.
Vienas iš tuo metu atliktų darbų – orlaivių kilimo ir tūpimo tako bei signalinės žiburių sistemos rekonstravimas. Pasak pašnekovo, 1958 metais įrengtas orlaivių kilimo ir tūpimo takas paskutinį kartą buvo rekonstruotas prieš daugiau nei 20 metų, tad atnaujinimo darbai buvo neišvengiami. Rekonstrukcijos metu įrengto kilimo ir tūpimo tako dangų plotas siekė 172,31 tūkstančius kv. metrų, patiesta net 95,63 km pirminių grandinių kabelių.
Taip pat buvo įrengtas naujas riedėjimo takas Z ir atlikta F tako rekonstrukcija, praplėstas šiaurinis peronas. Pokyčiai teigiamai vertinami ir į Vilniaus oro uostą atskrendančių lėktuvų pilotų bei čia paslaugas teikiančių oro vežėjų.
„Išplėtus šiaurinį peroną, aviakompanijoms atsirado daugiau galimybių parkuoti orlaivius arčiau terminalo bei arčiau riedėjimo takų sistemos, tai leidžia optimaliau suderinti visas operacijas. Po riedėjimo tako Z įrengimo bei riedėjimo tako F pratęsimo pilotams manevravimo laukas yra apčiuopiamai pagerintas, daroma mažiau posūkių orlaiviams riedant“, – vardina A. Dūmanas.
Mažiau triukšmo – daugiau komforto
Nors, pašnekovo teigimu, saugumo užtikrinimą dažniausiai laikome savaime suprantamu dalyku, įgyvendintų pokyčių privalumus gali įvertinti ir Vilniaus oro uostą pasirinkę keleiviai.
„Dauguma ES fondų finansuotų projektų skirti skrydžių saugos gerinimui. Tai yra aspektai, kurie užtikrina saugą ir didžiausias privalumas, kad keleiviai to „nepajaustų“. Ką keleiviai galėjo pastebėti po Vilniaus oro uosto aerodromo rekonstrukcijos projektų, tai sutrumpėjusius orlaivių riedėjimo maršrutus nuo nusileidimo iki stovėjimo vietos ir atgal bei, dažnu atveju, greitesnį patekimą į terminalą ir iš terminalo į orlaivius“, – sako Lietuvos oro uostų Operacijų ir plėtros departamento vadovas.
Ne ką mažiau dėmesio skiriama ir šalia oro uosto gyvenančių žmonių komfortui – oro uosto apylinkėse yra matuojamas triukšmo lygis, imamasi priemonių taršai mažinti.
2019 m. modernizuota Vilniaus oro uosto triukšmo monitoringo sistema, kuri leidžia ne tik nepertraukiamai matuoti triukšmo lygį, kaupti ir analizuoti duomenis, stebėti orlaivių faktinius maršrutus, prognozuoti triukšmo lygį, tačiau ir griežčiau kontroliuoti orlaivių išvykimų maršrutus virš gyvenamųjų teritorijų.
„Triukšmo monitoringo sistema leidžia įvertinti, ar išvykstantis orlaivis, kylantis į miesto pusę, laikosi atitinkamo maršruto bei aukščio reikalavimų, t. y. jis turi kuo greičiau pasiekti reikiamą aukštį ir po to atlikti posūkį vakarų kryptimi. Tokiu būdu mažinamas triukšmas virš miesto gyventojams“, – teigia A. Dūmanas.
Be to, oro ir triukšmo mažėjimui teigiamos įtakos turėjo ir optimizuota infrastruktūra – trumpiau riedėjimo takuose užtrunkantys orlaiviai naudoja mažiau degalų ir išskiria mažesnį teršalų kiekį, taip pat trumpiau skleidžiamas variklių triukšmas.
Tikslas – nulinės CO₂ emisijos
Šiuo metu Vilniaus oro uoste vykdomas iš dalies ES fondų lėšomis finansuojamas projektas „Naujų dirvožemio ir gruntinių vandenų taršos prevencijai skirtų valymo įrenginių įrengimas, ledo tirpdymo medžiagų tvarkymo gerinimas ir atliekų surinkimo stebėjimo sistemos įrengimas“, kurio tikslas – pagerinti skrydžių saugą ir sumažinti neigiamą poveikį aplinkai.
„Jau įrengtos nuledinimo aikštelės su būtinąja infrastruktūra, šiemet turėtume pradėti antrąjį projekto etapą – įrengti paviršinių nuotekų valyklą. Užbaigus šį projektą po orlaivių nuledinimo procedūrų surinktos nuotekos bus apdorojamos nuotekų valykloje, taip mažinant neigiamą poveikį aplinkai“, – sako pašnekovas.
Jo teigimu, viena iš Lietuvos oro uostų strateginių krypčių yra aplinkai neutralūs oro uostai iki 2030 metų. Šiam tikslui pasiekti planuojamos tokios priemonės, kaip oro uosto teritorijoje įrengiamos elektros krovimo stotelės, kurios aprūpintų aerodromo teritorijoje važinėjančias transporto priemones, taip pat saulės elektrinių parkai. Svarstoma įsigyti ir nutolusias vėjo jėgaines.
„Džiugu, kad prie reikšmingų pokyčių iš esmės transformuoti oro uostų daromą poveikį aplinkai bei žmonėms prisideda ir ES fondai, kurie stipriai fokusuojasi į atsinaujinančių šaltinių bei tvarių sprendimų įgyvendinimą“, – priduria A. Dūmanas.
