Anot jo, šiandien verslas gali tik paguosti pasiskolinti bandančius šalies gyventojus. Lietuvos verslas (ne finansų organizacijos) kartu su Estija jau moka didžiausias palūkanas už naujas paskolas. Jos siekia 6,05 proc. ir yra 26,30 proc. didesnės nei vidutinės euro zonos šalyse – 4,79 proc., lyginant „Composite cost of borrowing indicator“.
„O ką daryti gyventojams, norintiems šiandien kurtis ir įsigyti namus? Šiandien jiems siūlomos naujų paskolų palūkanų normos siekia 5,58 proc. arba yra 50,81 proc. didesnės nei vidutiniškai visose euro zonos šalyse (ten jos siekia 3,70 proc.; tiesa, Latvijos gyventojų paskolų kaštai yra labai panašūs; žr. grafiką).
Šiuo rodikliu Lietuva yra absoliuti lyderė tarp euro zonos šalių. O tuo metu laimingi Maltos gyventojai už paskolas moka 38,11 proc. mažiau (2,29 proc.) nei vidutiniškai euro zonos šalyse, Prancūzijos – 17,84 proc. mažiau (3,04 proc.), Kroatijos – 17,03 proc. mažiau (3,07 proc.), Belgijos – 1,62 proc. mažiau (3,64 proc.).
Kyla natūralus klausimas, kas kaltas ir kodėl taip yra?“, – klausia LPK prezidentas.
Kaip jis rašo, negalima paneigti fakto, kad daug pamokų buvo išmokta po 2008 metų finansų krizės. Tačiau šiandien, kai vaikomės ir prisiiminėjame rizikas už aukštesnės rizikos finansų sektoriaus žaidėjus, matyt, nepakankamai skiriame dėmesio klasikinio bankinio sektoriaus priežiūrai, konkurencijos užtikrinimui, o gal ir pagalbai.
„Ir dar vienas labai skausmingas aspektas: paskolų prieinamumas tiesiogiai veikia nekilnojamojo turto rinką. Jau žinome, kad gyvenamo būsto įperkamumas šalyje kol kas yra tik prastėjantis. Tikėtina, kad palūkanų normos nemažės dar visus ateinančius 12 mėnesių. Klausimas, ką darysime su būsto įperkamumu, kuris yra svarbus ir pramonės įmonėms, norinčioms pritraukti ir išlaikyti talentus“, – rašė V.Janulevičius.
