„Tikrai dažnai nutinka, kad naujoves atrasti pastumia būtent klientas. Įstato į kažkokią nepatogią situaciją, kur tu nežinai, kaip išeiti, bet pavyksta. Ypač su Skandinavijos klientais mums taip nutinka, nes jie yra pažengę tvarumo, ekologijos srityje, tad drauge ieškome visokiausių sprendimų“, – pasakoja UAB „Daumantai LT“ Marketingo direktorius Domas Grinkevičius.
„Yra tekę keisti dangtelius, kad būtų be tam tikro plastiko, kad būtų visiškai perdirbami. Pakuotės taip pat turi būti perdirbamos arba iš perdirbtos medžiagos. Tai mes tokiu bendradarbiavimo principu vieni kitiems pagelbėjame, vis atrasdami kažkokią naują sinergiją.“
Dažnas Lietuvos gamintojas dirba su didelėmis įmonėmis užsienyje, tarp kurių – žinomi prekiniai ženklai ir prekybos centrų tinklai. Šios kompanijos imasi ambicingų tikslų tvarumo srityje, tad dėmesį sutelkia ir į savo tiekimo grandines, kuriose – lietuviškos įmonės.
„Daumantai LT“ vadovas teigia, kad klientai užsienyje, su kuriais jie dirba jau daug metų, ne tik skatina imtis naujovių, bet ir pastoviai domisi, kokie pokyčiai vyksta, ar lietuviai žengia jų nubrėžta kryptimi.
„Skandinavijos šalių tinklai tikrai domisi. Kiekvienais metais jiems pateikiame ataskaitas apie tai, ką darome šioje srityje. Tai apima ir socialinius klausimus, ne tik ekologiją ar maisto saugą.
Vakariečiai domisi mūsų socialine politika, tuo, kaip mūsų darbuotojai jaučiasi dirbdami „Daumantuose“, ar yra kažkokie skirtumai tarp vyrų ir moterų atlyginimų srityje ar kituose personalo klausimuose“, – teigia UAB „Daumantai LT“ direktorius Saulius Grinkevičius.
„Tie klausimai mus ir paskatino pradėti kur kas giliau domėtis. Tuo laiku gal apie tą tvarumą nebuvo tiek daug šnekama, bet iš lėto mes tam tikrus žingsnius žengėme ir dabar mums tai nėra kažko labai naujo.“
Ne maža dalis Lietuvos gamintojų, veikiančių jau ne vieną dešimtmetį, yra įsikūrę mažuose šalies miestuose. Pastaraisiais metais verslininkai nuogąstauja, kad darbuotojų provincijoje nuolat trūksta ir jie susiduria su socialiniais iššūkiais.
Juo labiau, kad ši tvarumo sritis yra itin svarbi užsienio partneriams ir klientams, kurių lūkesčius atitikti – itin svarbu. Tačiau „Daumantai LT“ vadovas tikina, kad veiklos vykdymas mažesniuose miestuose netrukdo siekti tikslų tvarume.
„Provincija, ne provincija, čia daugiau nuo pačios įmonės priklauso. Nesvarbu, ar tu Vilniuje, ar kažkokiame kaimelyje, ar tu Kėdainiuose, ar dar kažkur. Svarbu, koks vadovo ir akcininkų požiūris į visus tuos klausimus“, – tikina S.Grinkevičius. Jo teigimu, net ir didžiosiomis provincijos gamyklų bėdomis įvardijamas darbuotojų trūkumas ar viršvalandžių klausimas – išsprendžiami.
„Mūsų administracijos darbuotojams neleidžiama dirbti viršvalandžių. Tokia mūsų, dviejų vadovų, pozicija. Septyniolikta valanda – ačiū. Kalbant apie gamybą, ten kartais atsiranda jau gamybinis būtinumas, nes kai kurie mūsų produktai yra proginiai, jų labiausiai reikia prieš Kalėdas ir prieš Velykas. Tada šokteli jų poreikis ir tada retsykiais yra prašoma darbuotojų, ar jie galėtų padirbėti ilgiau, už ką mes, žinoma, sumokame. Mes stengiamės organizuoti darbą taip, kad tų viršvalandžių nebūtų.“
Kitas tvarumo aspektas, provincijoje virstantis iššūkiu – lyčių lygybė karjeros galimybių srityje. Dažnai gamyklose dirba daugiau moterų, tačiau vadovaujančias pareigas vis dar dažniau užima vyrai. Net ir atlygio skirtumai neretai tampa jautriu klausimu provincijoje veikiančioms įmonėms.
„Mūsų gamybos vadovė – moteris, gamybos vadovo pavaduotoja – moteris, cecho meistrė – moteris, cecho meistras – vienas vyras“, – teigia „Daumantai LT“ vienas įkūrėjų ir vadovas S.Grinkevičius.
„Taip atsitiko, kad mes su akcininku dviese devyniasdešimtaisiais įkūrėme įmonę ir vadovaujame. Bet žvelgiant į mūsų administraciją, vadybą, skyrių ir padalinių vadovus, tai yra beveik per pusę. Gal netgi viena moterimi yra daugiau. Mes tikrai į lytį nekreipiame dėmesio. Gera darbuotoja, geras darbuotojas – tai yra pagrindinis faktorius, kodėl jis ar ji turi užimt vieną ar kitą pareigybę.“
„Daumantuose“ yra tik viena situacija, kai moteriai mokama daugiau nei vyrui. Ekologiškus pagardus gaminančioje įmonėje jau daugiau nei dešimt metų gyvuoja praktika mokėti priedus besilaukiančioms darbuotojoms.
„Tai išprovokavo vieno politiko tuo metu išsakyta mintis, kad neva besilaukiančios darbuotojos tik nuostolius įmonėms neša. Tai mes užpykome ir nusprendėme, kad padarysime atvirkščiai – mokėsime priedą. Ir mokame. Gaila, kad tų gimdančių mažėja. 2022 metais mes dar vieną mamą turėjome, kuriai tas išmokas mokėjome, o šiemet jau nėra“, – teigia „Daumantai LT“ vadovas.
„Ir apskritai manau, kad pas mus mokami pakankamai geri atlyginimai. Mes visada stengiamės juos išlaikyti bent truputį aukščiau Lietuvos vidurkio.“
Ne tik kokybiška ir vartotojų lūkesčius atitinkanti produkcija lietuviams leidžia drąsiau žengti į didžiąsias užsienio rinkas. Ekologiškus pagardus ne tik Europai, bet ir Amerikai gaminantys „Daumantai LT“ tikina, kad ten kelius dažnai atveria tarptautiniai sertifikatai, kurie yra garantas, kad įmonė veikia nekenkdama aplinkai ir žmogui.
Ši lietuviška įmonė didžiuojasi, kad jau daug metų turi tarptautinį BRC sertifikatą, kuris užsienio klientams yra akivaizdus įrodymas, kad būtent šis gamintojas gali tiekti jiems saugią produkciją ir nepažeidžia reikalavimų, kuriuos kelia didžiosios kompanijos savo tiekimo grandinėms. Be to, norint išlaikyti šį sertifikatą, būtina laikytis griežtos tvarkos ir kasmet sulaukti auditorių teigiamų įvertinimų.
„Mes jau keturiolika metų turime BRC sertifikatą, kuris dabar yra jau ne tik maisto kokybės ir saugumo, bet ir toks pusiau tvarumo kokybės sertifikatas, nes yra ir socialinių klausimų daug keliama, kada auditoriai atvažiuoja. Jau keturiolika metų esame sertifikuojami ir du paskutinius metus gauname aukščiausią A++ įvertinimą“, – pasakoja S. Grinkevičius.
„O šiemet pirmą kartą sulaukėme neįvardinto netikėto audito. Anksčiau visada informuodavo iš anksto, kada atvyks. Tokiais atvejais, žinoma, lengviau, nes gali labiau pasitempti. O šį kartą sužinojome, kad bus auditas, tik pamatę automobilį aikštelėje. Bet ir šį kartą mus įvertino A++. Tai vadinasi viskas pas mus yra gerai.“
Kaip gamykla sprendžia aplinkosaugos klausimus? Kodėl kartais dėl vartotojo įpročių negali pereiti prie visiškai tvarios pakuotės? Ir kaip skiriasi pagardų poreikis skirtingose šalyse? Visi atsakymai – laidoje „Tvarumo kodas“.
