Bylos duomenimis, kaltinamasis N. J., siekdamas apgaule gauti kreditą bei subsidiją iš verslumą skatinančio projekto, finansuojamo iš Europos socialinio fondo, turėdamas nusikalstamą sumanymą suklaidinti atsakingus asmenis, jau turėdamas transporto priemonę „Porsche Cayenne“ ir žinodamas, kad transporto priemonės už 34,5 tūkst. eurų nepirks, šiuos duomenis įtraukė į juridinio asmens prašymą verslumo skatinimo kreditui gauti.
L. C. kaltinamas, jog būdamas uždarosios akcinės bendrovės direktoriumi šioje bendrininkų grupėje veikė kaip padėjėjas. Manoma, jog veikiant kartu su kaltinamuoju N. J. jis pateikė realybės neatitinkančius dokumentus, reikalingus N. J. apgaule įgyti kreditą ir subsidiją.
Pasak Kauno apylinkės tesimo, pateikus galimai klaidingus duomenis ir gavus palankų sprendimą suteikti 24 tūkst. eurų kreditą, 2018 m. vasarį kaltinamieji galimai pasirašė tikrovės neatitinkančius dokumentus – transporto priemonės „Porsche Cayenne“ pirkimo-pardavimo sutartis.
Vienoje sutartyje nurodoma, jog L. C. įmonė iš N. J. perka minėtą automobilį už 5 tūkst. eurų, o kitoje sutartyje nurodoma, jog N. J. vadovaujama įmonė iš L. C. vadovaujamos įmonės perka tą patį automobilį už 34,5 tūkst. eurų, nors toks sandoris taip pat, kaip manoma Kauno apylinkės teismo, nevyko.
Įtariama, jog po keleto dienų N. J. pasirašė kredito sutartį, kuria prieš kredito gavimą įsipareigojo pateikti dokumentus, pagrindžiančius kredito panaudojimą pagal paskirtį ir pateikė galimai suklastotą transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, po ko vėliau gavo 24 tūkst. eurų kreditą.
Tęsdamas galimai nusikalstama veiką ir žinodamas, kad pagal projektą paskolos gavėjas turi teisę gauti 50 procentų darbuotojų dalies darbo užmokesčio kompensaciją, N. J. pateikė paraišką ir gavo 12 tūkst. eurų subsidiją.
L. C. kaltinamas dėl bendrininkavimo kreditiniam sukčiavimui, N. J. dėl kreditinio sukčiavimo. Ikiteisminio tyrimo metu abu kaltinamieji savo kaltės klausimą komentuoti atsisakė, nurodo Kauno apylinkės teismas.
