„Mano supratimu, pakeitimai, kurie susiję su gyventojų pajamų mokesčio perstumdymais turi būti minimalūs arba išvis jų nebūti. Mums reikėtų susikoncentruoti į pelno mokestį, pasižiūrėti, ar yra dalykų, kurie gerintų Lietuvos konkurencingumą Pelno mokesčio įstatyme, ir tiek GPM, tiek NT mokestį padėti į šalį“, – trečiadienį „Žinių radijui“ teigė V. Mitalas.
„Aišku, dar yra Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) įstatymas, ten yra didinama PVM mokėtojo riba. Suprantu, kad šis klausimas seniai turėjo būti padarytas, tas, manau, irgi nekeltų didelių diskusijų pataisant“, – pažymėjo jis.
Tuo tarpu „laisviečiai“, anot jo, taip pat siūlo palikti prezumpcinių sąnaudų lygį individualia veikla užsiimantiems asmenims, jo nekeisti.
„Reikia suprasti, kad pasiūlytoje reformoje galima įžvelgti mokestinių tarifų didėjimą daugiau uždirbantiems iš individualios veiklos asmenims, bet sąlygos keičiasi visiems ir turiu nuogąstavimą, kad net ir nelabai aukštas pajamas žmonės užsiimantys individualia veikla, jie ne tik sumokės daugiau, bet ir jų buhalterija taps gerokai painesnė“, – tvirtino Laisvės frakcijos parlamente seniūnas.
Galiausiai V. Mitalas akcentavo, kad atskiri reformos dėmenys yra neteisingi, o didelių pokyčių mokestiniai pakeitimai neatneš.
„Jeigu 54 verslo asociacijos, kad ir kokios jos bebūtų, sako, kad geriau nieko negu taip, tai natūralu, jog reformos autoriams verta išgirsti pirmą kartą susivienijusią verslo opiniją reformos atžvilgiu. Kuo toliau, tuo labiau matau, kad atskiri dėmenys yra netikslingi, nepakankami ar net neteisingi“, – sakė politikas.
„Kažkokio didelio pokyčio ši reforma nežada atnešti, nes įgyvendinami akcizų pertvarką surinksime papildomai iki 200 mln. eurų sumą į biudžetą, o visa kita yra diskusija ir sprendimai apie niekalus“, – akcentavo jis.
ELTA primena, kad daug diskusijų sukėlusiam mokesčių sistemos peržiūros paketui Seimas po pateikimo pritarė birželio pabaigoje.
Kritiką reformai bendru pareiškimu yra išsakiusios 54 verslo ir profesinės asociacijos. Kreipimąsi į Seimo frakcijas ir komitetus parengusios verslo struktūros ragina parlamentą atmesti siūlymus didinti gyventojų pajamų apmokestinimą, motyvuodamos tuo, kad mokesčių didinimas pablogins šalies verslo aplinką, pakenks Lietuvos konkurencingumui ir paskatins šešėlinę ekonomiką.
Vyriausybės pateiktoje mokesčių reformoje numatomi didesni mokesčiai daliai dirbančiųjų individualiai. Priėmus pakeitimus, daugiau asmenų turėtų mokėti nekilnojamojo turto mokestį, keistųsi kai kurių lengvatų taikymo tvarka, būtų įvesta minimali nedarbo išmoka.
Pasak finansų ministrės Gintarės Skaistės, reformos naudą – dėl didinamo neapmokestinamojo pajamų dydžio – pajustų 800 tūkst. gyventojų arba 70 proc. visų šalies dirbančiųjų, kurių pajamos siekia iki vieno vidutinio atlyginimo. Tuo metu mokestinė našta, pakeitus GPM modelį, padidėtų apie 17,5 tūkst. individualiai dirbančių asmenų.
Pagrindiniu įstatymų projektus svarstysiančiu komitetu patvirtintas Seimo Biudžeto ir finansų komitetas, papildomais – Ekonomikos, Kaimo reikalų bei Socialinių reikalų ir darbo komitetai. Pataisos į parlamento posėdžių salę turėtų grįžti rudens sesijoje.
