Nepaisant sankcijų, Rusijos ekonomika toliau auga: paaiškino, kas čia vyksta ir kaip gyvena rusai

Nepaisant daugybės sankcijų, Rusijos ekonomika toliau auga. Tiktai gyventojai to nejunta. Priešingai – jų perkamoji galia nuolat traukiasi.

Rusijos centrinis bankas, siekdamas stabilizuoti valiutos kursą, pakėlė bazinę palūkanų normą iš karto 3,5 procentinio punkto.<br>Imago/SNA/Scanpix nuotr.
Rusijos centrinis bankas, siekdamas stabilizuoti valiutos kursą, pakėlė bazinę palūkanų normą iš karto 3,5 procentinio punkto.<br>Imago/SNA/Scanpix nuotr.
E.Nabiulina.<br>AFP/Scanpix nuotr.
E.Nabiulina.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Rusijos centrinis bankas, siekdamas stabilizuoti valiutos kursą, pakėlė bazinę palūkanų normą iš karto 3,5 procentinio punkto.<br>Pixabay.com nuotr.
Rusijos centrinis bankas, siekdamas stabilizuoti valiutos kursą, pakėlė bazinę palūkanų normą iš karto 3,5 procentinio punkto.<br>Pixabay.com nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Aug 25, 2023, 10:05 AM

Antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2022 m., Rusijos bendrasis vidaus produktas buvo 4,9 proc. didesnis. Augimas gana solidus.

Todėl karą prieš Ukrainą 2022 metų vasarį pradėjęs prezidentas Vladimiras Putinas šią savaitę visus ramino: „Dabartinė fiskalinė padėtis yra stabili ir nekelia jokių rizikų makroekonominiam stabilumui.“

Tiesa, jis pripažino, kad iki metų pabaigos biudžeto deficitas liks, nes išlaidos yra didesnės nei pajamos.

Tačiau, kaip jau senokai pastebėjo Vakarų ekspertai, visą Rusijos ūkio augimą lemia vienas sektorius – karo pramonė. Todėl tokia plėtra yra visiškai netvari.

Kursas smarkiai nusirito

Kad reikalai klostosi prastai, įrodo rublio kursas. Dar praėjusių metų rugpjūčio 23 dieną euras Maskvoje kainavo 59,5 rublio. Vakar – apie 103 rublius. Ir taip jau kelintą savaitę.

Kremlius turėjo į tai reaguoti. Todėl Centrinis bankas, siekdamas stabilizuoti valiutos kursą, pakėlė bazinę palūkanų normą iš karto 3,5 procentinio punkto – iki 12 procentų.

Rubliui tai nepadėjo, o verslui ir gyventojams – juo labiau, nes iš karto pabrango paskolos. O tai savo ruožtu mažina investicijų galimybes.

Visiškai pasitikėti tuo, ką skelbia valdžios institucijos, Rusijoje vargu ar įmanoma, bet neseniai paskelbti Centrinio banko atliktos apklausos duomenys rodo, kad didžioji dalis valstybės įmonių jau antrą mėnesį iš eilės mažina gamybos apimtį.

Priežastys visiškai aiškios.

Pasak verslininkų, pirmiausia trūksta darbo jėgos, nes šimtai tūkstančių vyrų, užuot dirbę, privalo kariauti. Antra, susidarė didžiulis tiekimo deficitas, nes šalis yra izoliuota, bent jau iš Vakarų pusės.

Tenka mokėti brangiau

Tokios sankcijos neatitvėrė Rusijos nuo pasaulio rinkos, tačiau importuoti reikalingas prekes ji privalo per aplinkines valstybes – Kazachstaną, Gruziją, Turkiją.

Sudėtinga logistikos grandinė, importo muitai bei nepalankus rublio kursas smarkiai išpučia užsieninių gaminių kainas ir taip dar labiau silpnina vietos gyventojų perkamąją galią.

Kremliui palanki žiniasklaida (kitokios Rusijoje iš esmės ir nėra) ramina, kad silpnas rublis tikrai nėra tragedija.

„Taip sutvarkyta mūsų valiutų rinka. Tačiau makroekonominiu požiūriu nėra ko panikuoti“, – beveik V.Putino žodžius atkartoja žurnalas „Expert“.

Tačiau pajamos senka. Gamtinių dujų eksportas į Vakarus beveik sustojęs. Naftai uždėta kainų „kepurė“ – nors ji pasaulinėje rinkoje brangsta, rusai priversti taikyti milžiniškas nuolaidas, kitaip pirkti atsisakytų net ir indai su kinais.

Atitinkamai jau juntamas užsienio valiutos, kuria mokama už importuojamas prekes, stygius. Juolab kad ir daugiau nei 90 proc. valstybės skolos reikia apmokėti ne rubliais, o dažniausiai doleriais ar eurais.

Per šiuos fiskalinius metus, kurie prasidėjo balandžio mėnesį, Kremlius iš viso turės užsienio kreditoriams sumokėti 130 mlrd. dolerių (apie 120 mlrd. eurų). Todėl Rusijos valstybinėms kompanijoms nurodyta dividendus išmokėti ne rubliais, o užsienio valiuta.

Taip pat vis dažniau užsimenama apie dar griežtesnę kapitalo nutekėjimo kontrolę.

Juk praėjusiais metais iš Rusijos pasitraukusio kapitalo vertė siekė apie 243 mlrd. dolerių, o tai sudarė 13,5 procento bendrojo vidaus produkto.

Maisto įperka mažiau

Tiems, kurių Kremlius dar neišsiuntė į karą, tenka skaičiuoti mažėjančias pajamas.

Tiesa, oficialiai jos auga kuo puikiausiai – Rusijos statistikos tarnybos duomenimis, vidutinės mėnesio pajamos vienam gyventojui per dešimtmetį padvigubėjo ir pasiekė 48 tūkst. rublių (per 470 eurų).

Tik bėda, kad infliacija augo dar labiau, todėl realiosios pajamos nuo 2013 metų susitraukė 6,5 procento. Kitaip tariant, pinigų daugiau, tik maisto už juos gali įsigyti mažiau.

O valdžia siekia, kad bent jau rublis vėl būtų tvirtas. Tad svarstoma, ar nevertėtų įpareigoti eksportuojančias įmones parduoti net 90 proc. gautų pajamų užsienio valiuta.

Pernai Rusijos centrinis bankas kuriam laikui buvo uždraudęs kompanijoms pirkti užsienio valiutą, o gautas pajamas už eksportą nurodė konvertuoti į rublius. Tai pagelbėjo – kuriam laikui rublio kursas buvo pakilęs.

Tačiau nuolat imtis tokių veiksmų nėra protinga. Mat po kurio laiko rublis sminga į dar didesnes žemumas, o kada nors toks procesas gali tapti ir nebekontroliuojamas.

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.