„Mes čia turime tam tikrus labai svarbius pakeitimus, bet jie nėra fundamentalūs, tai žodis „reforma“ tikriausiai yra daugiau viešųjų ryšių parinktas. Be to, mūsų manymu, yra nemažai blogų dalykų siūloma“, – teigė Andrius Romanovskis, Verslo konfederacijos prezidentas.
Sutarimo dėl mokestinių pakeitimų iki šiol nerado ir valdantieji. Vis dėlto koalicinė taryba po daugiau nei dvi valandas vykusio pokalbio už uždarų durų sutarė, jog apie reformą reikia diskutuoti toliau – tik atskirais etapais.
„Judėsime neskubėdami, etapais, diskutuosime dėl atskirų jos aspektų. Mes, Liberalų sąjūdis, jau ne kartą sakėme, kad mažiau gerų dalykų matome dėl individualios veiklos. Mes turime savo nuomonę apie tai ir norėtume, kad būtų rastas kompromisas“, – pareiškė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Anot premjerės Ingridos Šimonytės, mokesčių reforma nėra susieta su ateinančių metų biudžetu, todėl siūlomiems projektams aptarti laiko bus skiriama tiek, kiek reikės.
„Pasiūlymų yra, kaip sakoma, nuo tvoros iki vakaro. Vieni pasiūlymai – į vieną, kiti – radikaliai į kitą pusę. Tad akivaizdu, kad visi būti priimti negali“, – situaciją komentavo I.Šimonytė.
A.Romanovskis ėmė kritikuoti net šios neva reformos ėmimąsi: „Jeigu nedarome esminių pokyčių, tad ar iš tiesų buvo verta sukelti tiek šaršalo visuomenėje, sukelti tiek daug įtampos verslui ir mokesčių mokėtojams, kai galų gale nieko iš to neišeina?“
Laisvės partija nuo pat pradžių sakė, kad daliai mokesčių reformos pasiūlymų nepritaria, klausimų kėlė individualios veiklos apmokestinimas ir nekilnojamojo turto (NT) mokesčio pakeitimai. Partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė neslepia – koalicijos partneriams siūlė stabdyti reformą.
„Lėtėja ne tik Lietuvos, bet ir kitų šalių ekonomikos. Kitos šalys, mūsų kaimynės konkuruoja dėl investicijų, gerai apmokamų darbo vietų, tai nesinori, kad šiomis neapibrėžtumo sąlygomis darytume labai staigius judesius“, – komentavo politikė.
Pusė šimto verslo ir profesinių asociacijų ragino parlamentą atmesti siūlymus didinti gyventojų pajamų apmokestinimą, neva mokesčių didinimas pablogins šalies verslo aplinką, pakenks Lietuvos konkurencingumui ir paskatins šešėlinę ekonomiką.
„Didžiausia vertybė, kurios labiausiai pasigendame, yra dialogas. Mokesčiai yra socialinis kontraktas tarp mokesčių mokėtojų ir valdžios, o kalbėjimosi apie to kontrakto sąlygų peržiūrėjimą mes pasigendame. Jo nėra arba jis yra visiškai paviršutinis ir formalus“, – kalbėjo A.Romanovskis.
Lietuvos bankas, įvertinęs mokesčių reformą, pripažįsta, jog kelerius metus rengta ir jau ne kartą tikslinta pertvarka tik trumpam pagyvintų ekonomiką. Be to, neskatintų dirbti individualiai.
