„Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje rugpjūtį žemiausia elektros kaina buvo -1,21 ct/kWh (su PVM), aukščiausia siekė 66,54 ct/kWh (su PVM), vidurkis – 12,4 ct/kWh (su PVM). Lyginant su liepa, elektra brango 22 proc. Tuo metu vidutinė galutinė elektros kaina vartotojams, pasirinkusiems su birža susietą planą (ESO planas „Standartinis“, vienos laiko zonos tarifas), buvo apie 22,67 ct/kWh (su PVM).
Kainų augimą paskatino gedimas Suomijoje
Kaip teigia nepriklausomelektro energijos tiekėjo „Enefit“ rizikų valdymo padalinio vadovas Valdemar Fiodorovič, situacija didmeninėje elektros rinkoje pirmoje rugpjūčio pusėje išliko stabili, o tai leido išlaikyti kainas santykinai žemame lygyje.
„Tačiau mėnesio viduryje Suomijoje buvo sustabdytas „Olkiluoto-2“ atominės elektrinės reaktorius. Negano to, tarp Švedijos ir Suomijos buvo apriboti elektros energijos perdavimo pajėgumai. Tai lėmė reikšmingą elektros energijos deficitą Suomijoje, paskatinusį įjungti visas dujines elektrines Estijoje, Lietuvoje bei Latvijoje.
Nuo rugpjūčio 16 d. didmeninė elektros kaina, lyginant su pirmomis 15 mėnesio dienų, šoktelėjo beveik 60 proc.: nuo 8,1 iki 12,8 ct/kWh su PVM. Visą antrą rugpjūčio pusę vidutinė elektros kaina buvo net dvigubai didesnė nei mėnesio pradžioje“, – sako V. Fiodorovič.
Smuko vietinė gamyba
Energetikos ekspertas atkreipia dėmesį, kad didmeninės elektros kainos rugpjūtį augo ne tik dėl problemų Suomijoje, bet ir dėl išaugusio energijos poreikio bei smukusios vietinės gamybos.
Štai nacionalinis bendras elektros suvartojimas rugpjūtį siekė 943 GWh arba 1,27 GWh per valandą, tuo metu liepą – 885 GWh arba 1,18 GWh per valandą. V. Fiodorovič teigimu, auganti valandinė elektros paklausa davė impulsą kainų didėjimui.
„Be oro temperatūros ir išaugusio elektros poreikio, prie kainų pokyčių smarkiai prisidėjo ir smukusi vėjo generacija. Pirmąsias dešimt mėnesio dienų vėjo jėgainės vidutiniškai gamino 326 MW/h, o vėliau šis rodiklis smuko daugiau nei dvigubai – iki 146 MW/h. Vėjo parkai rugpjūtį bendrai sugeneravo 153 GWh žaliosios energijos.
Saulės elektrinės rugpjūtį nepasižymėjo dideliu efektyvumu ir pagamino tik 85 GWh energijos. Bendrai Lietuvoje iš vėjo ir saulės sugeneruota 238 GWh švarios energijos. Palyginimui, liepą šis kiekis siekė 274 GWh, tad kritimas yra beveik 14 proc.“, – skaičius pateikia ekspertas.
Paklausa ir orai lems tolimesnes kainas
Analizuodamas situaciją didmeninėje energetinių išteklių rinkoje, V. Fiodorovič išskiria penkis esminius veiksnius, kurie daro įtaką elektros kainai.
Vietinis vartojimas. Rugpjūtį vidutinis dienos elektros suvartojimas šalyje augo. Vasarai pasibaigus, poreikis augs dar labiau. Istoriškai rugsėjis yra pakankamai ramus mėnuo ir kainų šoko, koks buvo rugpjūtį, tikėtis nereikėtų.
Importas. Smukus generacijai iš atsinaujinančių energijos išteklių, šį praradimą teko kompensuoti brangia elektra iš šiluminių elektrinių. Situaciją apsunkino įvykiai Skandinavijos energetikos sektoriuje. Jei netikėtumai nepasikartos, tai leis išlaikyti stabilias elektros kainas regione.
CO2 arba taršos mokesčiai. Taršos leidimų kaina išlieka stabili ir svyruoja apie 85 Eur/t. Ateities sandoriai rodo, kad taršos leidimų kaina rudens sezono metu įprastai didėja dėl šildymo sezono ir didesnio gamybos poreikio.
Dujų kaina. Gamtinių dujų kainos išlieka stabilios. Ateities sandoriai rodo, kad tik antroje rudens pusėje galima tikėtis tam tikro gamtinių dujų kainų didėjimo, bet viskas priklauso nuo dujų saugyklų užpildymo.
Orai. Rugpjūtį vidutinė oro temperatūra buvo 19,0 °C, t. y. 2,4 °C aukštesnė negu liepos mėn. Tai diktavo ir didesnę elektros paklausą. Remiantis ilgalaikėmis prognozėmis, rugsėjo oro temperatūra turėtų būti artima normai. Jei nesulauksime netikėtumų, tai gali sudaryti prielaidas išlikti stabilioms elektros kainoms.
Biržoje keičiasi elektros kainų tendencijos
Kaip prognozuoja V. Fiodorovič, rugsėjį elektros kainos turėtų stoti į įprastas vėžes šiam laikotarpiui. Prognozės sufleruoja, kad naktimis elektra dėl mažėjančios paklausos turėtų išlikti pigesnė, dienomis kainos veikiausiai kils dėl augančio energijos poreikio bei mažėjančio saulės elektrinių efektyvumo trumpėjant šviesiajam paros periodui. Oro temperatūra ir kiti veiksniai taip pat turės įtakos elektros kainai.
„Artėjant periodui, kuomet elektros kainos vėl ims kopti į viršų, labiausiai turėtų suklusti planuojantieji elektros vartojimą pagal biržoje besiformuojančias kainas. Tokiems klientams rekomenduojame peržiūrėti savo vartojimo įpročius ir prisitaikyti prie naujų tendencijų.
Kaip papildomą priemonę saugantis nuo elektros kainų šuolių, galima apsvarstyti galimybę įsigyti energijos kaupiklius. Lietuvoje jie dar nėra populiarūs, bet susidomėjimas tokiais kaupikliais nuolat auga. Šio įrenginio privalumais pasinaudoti paprasta: kaupiklį galima įkrauti kai energija pigiausia, o sukaupta elektra pasinaudoti, kada jos prireikia“, – pataria „Enefit“ rizikų valdymo padalinio vadovas.
Pasak V. Fiodorovič, kita išeitis, norint apsisaugoti nuo nemalonių staigmenų gavus elektros sąskaitą, – fiksuoti kainą. Šiuo metu bendrovė siūlo fiksuotos kainos planus 6, 12 ir 24 mėnesių laikotarpiui.
