Prezidentūra įvardijo didžiausią Vyriausybės klaidą: „Per tiek laiko tikrai buvo galima kažką padaryti“

Maisto produktų kainoms Lietuvoje pasiekus artimą Europos Sąjungos (ES) vidurkiui lygį, prezidento patarėja Irena Segalovičienė tikina, kad būtų „didžiausia klaida“ neieškoti būdų, kaip sušvelninti jų augimo įtaką gyventojams.

I.Segalovičienė tikina, kad būtų „didžiausia klaida“ neieškoti būdų, kaip sušvelninti jų augimo įtaką gyventojams.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
I.Segalovičienė tikina, kad būtų „didžiausia klaida“ neieškoti būdų, kaip sušvelninti jų augimo įtaką gyventojams.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
I.Segalovičienė tikina, kad būtų „didžiausia klaida“ neieškoti būdų, kaip sušvelninti jų augimo įtaką gyventojams.<br>LRP nuotr.
I.Segalovičienė tikina, kad būtų „didžiausia klaida“ neieškoti būdų, kaip sušvelninti jų augimo įtaką gyventojams.<br>LRP nuotr.
I.Segalovičienė tikina, kad būtų „didžiausia klaida“ neieškoti būdų, kaip sušvelninti jų augimo įtaką gyventojams.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
I.Segalovičienė tikina, kad būtų „didžiausia klaida“ neieškoti būdų, kaip sušvelninti jų augimo įtaką gyventojams.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lukas Juozapaitis

Sep 5, 2023, 9:34 AM

Jos teigimu, už tai atsakinga Vyriausybė, kuri esą jau galėjo rasti politinės valios pritaikyti tam tikras pagalbos priemones.

„Visos priemonės yra tinkamos. Tiek Konkurencijos tarybos veikla, tiek analitika, tiek (...) bendrų sprendimų paieška su verslu, tiek žemės ūkio grandinės peržiūra. Viskas tinka, nes reikia pastangų. Jų nėra. Per tiek laiko, kol buvo kalbama, tikrai buvo galima kažką padaryti.

Ir tai yra išskirtinai Vyriausybės darbas, nes tai yra tarpministerinis, tarpinstitucinis dialogo ir didelės politinės valios reikalaujantis klausimas“, – antradienį „Žinių radijui“ sakė I. Segalovičienė.

Pasak Gitano Nausėdos vyriausiosios patarėjos socialinės ir ekonominės politikos klausimais, priemonių įvairovė yra didelė – gali būti naudojamos šeimos kortelės, svarstoma apie tokią pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą, kurios galutinė nauda atitektų vartotojui.

„Prezidentas yra siūlęs taikyti labai taikliais priemones, panaudojant šeimos korteles (kurios Lietuvoje taikomos). Su šeimos kortelėmis galima būtų tiek labai taikliai PVM lengvatą konkrečioms šeimoms, tiek įvesti nuolaidas tam tikriems maisto produktams, tam tikru kompensacijų mechanizmu prisidedant Vyriausybei.

Arba galvoti apie PVM lengvatą „su saugikliu“, t. y. arba susitarti su prekybos tinklais, arba (taikyti – ELTA) kitas PVM lengvatos atitekimo galutiniam vartotojui priemones“, – teigė I. Segalovičienė.

„Matome, ką daro kitos ES šalys ir čia nedaryti nieko yra didžiausia klaida“, – akcentavo ji.

Jos teigimu, veiksmingų priemonių mažinant maisto kainas ėmėsi Prancūzija, kurios vyriausybė „sudarė tam tikrus susitarimus su prekybos tinklais dėl būtiniausių maisto produktų kainų minimizavimo“, prancūzų pavyzdžiu esą pasekė ir Jungtinė Karalystė. Dar kitose šalyse, teigia G. Nausėdos atstovė, maistui taikomi trumpalaikiai antkainiai, PVM lengvatos.

Pasak I. Segalovičienės, Prezidentūra paprašė Finansų, Ekonomikos ir inovacijų bei Žemės ūkio ministerijų peržiūrėti kitų šalių taikomą praktiką ir raštu įvertinti, kokios PVM lengvatos galėtų būti įdiegtos Lietuvoje.

Dar ji pabrėžė, kad PVM lengvatas maistui prieš šios kadencijos parlamento rinkimus siūlė patys valdantieji, todėl ragino šias iniciatyvas prisiminti.

„Kas mus įkvėpė, kad ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos nariai prieš šio parlamento rinkimus darė diskusijas ir irgi siūlė PVM lengvatų maisto produktams tuometiniai vyriausybei – tartis su prekybos centrais, pasirašyti memorandumą“, – dėstė prezidento patarėja.

„Tikrai manome, kad yra pats laikas vykdyti šitą pažadą ir eiti šiuo keliu – pademonstruoti pajėgumus ir bandyti ieškoti tų kelių, o neapsistatyti tokia siena“, – pažymėjo I. Segalovičienė.

Valstybės duomenų agentūros duomenimis, išankstinis mėnesinis (2023 m. rugpjūtį, palyginti su liepa) vartotojų kainų pokytis, apskaičiuotas pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI), sudaro -0,2 proc. Lyginant su pernai rugpjūčiu, infliacija sudaro 6,4 proc.

Tarp maisto produktų per metus 14,2 proc. brango mėsa, 13,1 proc. – duona ir grūdų produktai, 15,6 proc. – daržovės, 18,5 proc. – cukrus, uogienė ir saldumynai, 12,2 proc. – vaisiai, 12,3 proc. – žuvis. Pienas ir jo produktai brango 3,9 proc., jokiai kategorijai nepriskirtini maisto produktai – 16,9 proc.

Praėjusią savaitę „Swedbank“ ekonomikos forume kalbėję šio banko ekonomistai pastebėjo, kad maisto produktų ir gėrimų kainų lygis Baltijos šalyse jau pasiekė arba yra arti ES vidurkio. Anot „Swedbank“ vyriausiosios ekonomistės Latvijoje Livos Zorgenfreijos, maisto kainos Latvijoje ir Estijoje yra apie 5 proc. didesnės nei vidutinės Bendrijoje, o Lietuvoje – beveik pasiektas.

Tačiau, pasak jos, sunku paaiškinti, kodėl maisto ir gėrimų kainų lygis Baltijos šalyse taip priartėjo prie vidutinio ES, nors prekių ir paslaugų kainų dar yra žemesnės.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.