Jo teigimu, blogų žinių čia net kelios, bet yra ir viena viltis: galime tikėtis, kad tai jau paskutinis palūkanų pakėlimas ir galime pradėti laukti jų mažinimo.
„Tik tokio mažinimo reikės palaukti – galbūt iki kitų metų pavasario pabaigos (anksčiausiai) arba tik kitą vasarą. Europos Centrinis Bankas prognozuoja, kad ir kitais metais infliacija euro zonoje, kuriai suvaldyti skirta palūkanų didinimo priemonė, vis dar bus aukštesnė nei 2,0 proc. ir sieks 3,2 proc., o šiuos metus, tikėtina, baigsime su 5,6 proc. siekiančia infliacija.
O dabar apie blogas žinias. Tas pats Europos Centrinis Bankas pablogino ir euro zonos ekonomikos augimo prognozes. Manoma, kad šiais metais euro zonos ekonomika augs tik 0,7 proc., o 2024 metais – 1,0 proc. Visai neseniai savo ekonomikų augimo šiais metais prognozes blogino Vokietija, Švedija. Lietuvos ekonomikai taip pat prognozuojamas susitraukimas (Finansų ministerija prognozuoja, kad šiais metais ekonomika trauksis 0,4 proc., Tarptautinis valiutos fondas mano, kad ekonomikos susitraukimas sieks net 1,4 proc.).
Ir tuo pačiu metu tai yra metas, kai investicijos į žiedinę ekonomiką ir skaitmeninę transformaciją yra aukso vertės. Tai akcentavo ir Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen trečiadienį savo metiniame pranešime, kuriame pabrėžė, kaip svarbu užtikrinti, kad verslą daryti ES būtų lengva ir pabrėžė atskirų sektorių dialogo dėl perėjimo prie švarių technologijų būtinybę. Jos nuomone, ES buvo konkurencinga ir turi likti konkurencinga ateityje, kad ir kiek tai kainuotų“, – rašė V.Janulevičius.
LPK prezidento manymu, Lietuvoje, kurioje verslas turi vieną brangiausių prieigų prie kapitalo visoje euro zonoje, šių pastangų gali prireikti dvigubai daugiau.
„Galėtume pradėti nuo dvigubai intensyvesnio kalbėjimosi, įsiklausimo, bendradarbiavimo vardan tos galimybės transformuoti šalies pramonę ir ekonomiką“, – komentavo V.Janulevičius.
