Eurostatas skelbia, kad Rusijai tenkanti Europos Sąjungos viso eksporto dalis nuo Kremliaus pradėto karo prieš Ukrainą pradžios sunyko nuo beveik 4 procentų iki kiek mažiau nei pusantro procento, o importo iš Rusijos dalis – mažėjo beveik 8 procentais iki 1,7 proc.
Eurostatas taip pat skelbia, jog per pastaruosius dvejus metus reikšmingai mažėjo ir ES priklausomybė nuo rusiškų energijos išteklių: iš Rusijos importuojamos žaliavinės naftos dalis visame jos importe sumenko beveik 27 procentais iki kiek daugiau nei 2 proc., gamtinių dujų – nuo 38,5 proc. iki beveik 13 procentų, akmens anglies – nuo 45 proc. iki 0 procentų. Tad, ar tikrai Rusija nyksta iš ES importo ir eksporto žemėlapio? To Žinių radijo laidoje „Gyvenu Europoje“ klausėme „Citadelės“ banko ekonomisto Aleksandro Izgorodino.
Nors oficialūs duomenys rodo mažėjančią prekybą, verta atkreipti dėmesį ir į šešėlinę rinką. Pavyzdžiui, anksčiau šiemet „Financial Times“ rašė apie „vaiduokliškąją prekybą“, kai dvigubos paskirties prekės, kurios turėtų keliauti į tokias šalis, kaip Kazachstanas ar Kirgizija, ne visada tą tikslą pasiekia ir nusėda Rusijoje. Ir kad keliauja jos ir per Baltijos šalis. Anot A. Izgorodino, net jei ir įskaičiuotume tokį šešėlinį importą ir eksportą, tai reikšmingai nekeistų esamų rodiklių.
„Aš manau, kad net ir su šešėliniais skaičiais ta bendra importo ir eksporto apimtis pakankamai stipriai krenta visų pirma dėl to, kad Europos Komisijos sankcijos palietė tuos segmentus, kurie labai plačiai egzistavo ir dominavo ES eksporto ir importo struktūroje su Rusija – tai tie patys energetikos ištekliai; ir kitas aspektas – yra tiesiog rizika.
Standartinė Europos įmonė, manau, kad šiuo metu du ar tris kartus pagalvoja, ar tikrai verta daryti tam tikrą sandorį su Rusija, turint omeny visas reputacines ir kitas rizikas. Tai, aš manau, kad net ir su daliniu sankcijų apėjimu ir su ta šešėline prekyba, bet kokiu atveju, mes matome ir tikrai dar kurį laiką matysime mažėjančią ES priklausomybę nuo Rusijos“, – sakė ekonomistas.
Taigi, lemiami mažėjančios prekybos su Rusija veiksniai, anot pašnekovo, yra įmonių reputacinė rizika ir ES sankcijos Rusijai. Akivaizdžiausias to pavyzdys – paaiškinimas, kodėl akmens anglies importas iš Rusijos sumenko 45 procentais – nuo 45 proc. iki 0 procentų jis sumenko būtent dėl praėjusiais metais įsigaliojusio draudimo importuoti rusišką akmens anglį į Bendriją.
Ekonomistas A. Izgorodinas, paklaustas, ar mato prošvaisčių ES prekybos su Rusija atsigavimui, ypač, stebint diskusijas viešojoje erdvėje apie tai, ar Vakarai pavargo padėti Ukrainai, teigė manantis, kad net ir pasibaigus karui, sankcijos Rusijai nebūtų greitai atšaukiamos. Be to, jis atkreipia dėmesį, kad Europos verslai, reaguodami į situaciją, jau rado rusiškai produkcijai alternatyvų.
„Bet kokiu atveju, net ir pasibaigus konfliktui, priėjus prie tam tikrų susitarimų, atkreipčiau dėmesį į du aspektus.
Visų pirma, aš manau, kad Vakarai ir ta pati Europos Komisija labai lėtai mažins sankcijų apimtį Rusijai, tam, kad neišprovokuotų dar vieno konflikto. Kitas momentas – kad Europos verslas yra toks pat dinamiškas ir mobilus, kaip ir kitose valstybėse ir regionuose – ir, manau, kad įmonės jau seniai rado tam tikrus pakaitalus rusiškiems komponentams arba produkcijai, kurie buvo vežami iki Rusijos Ukrainos karo“, – Žinių radijo laidoje „Gyvenu Europoje“ teigė pašnekovas.
