Nenuostabu, kad ir šiemet lyderiauja ši šalis. Iš kur atsiranda tiek lietuvių, kurie vis dar nori vykti į Turkiją – juk per dieną iš Vilniaus oro uosto pakildavo bent 5–6 lėktuvai? Ž.Gavelienės pastebėjimu, šiemet vartotojams tam buvo itin palankus laikas dėl dažnų skrydžių ir gerų kainų.
Tačiau iš to kelionių organizatoriai daug naudos negavo: pajamas „suvalgė“ aukšta infliacija Turkijoje, pabrangusios paslaugos, į rinką atėję du nauji kelionių organizatoriai. Pranešėja pabrėžė – tai nėra vien tik „viskas įskaičiuota“ poilsis, keliautojai renkasi ir kiek aktyvesnį poilsį, tačiau tie patys veiksniai, kurie paveikė kelionių organizatorius, atsiliepia ir keliautojų piniginėms.
Ši kryptis taip pat rimtai konkuruoja ir su kelionėmis kruizais, kur siūlomos įvairiausios pramogos. Ką jau kalbėti apie galimybę kiekvieną dieną apsilankyti vis naujame uoste.
Atrodytų, kad rugpjūtis pasižymėjo rekordiniais skaičiais ir noras kelionėms turėjo išsisemti, tačiau rugsėjis ne mažiau aktyvus.
Šiuo metu Lietuvoje yra 187 kelionių organizatorių, nors prieš pandemiją skaičius buvo didesnis, tačiau, anot pašnekovės, negalima teigti, kad jų sumažėjo.
Didžiausias pajamas gauna išvykstamojo turizmo situacija ir užsakymai. Pajamos per metus išaugo 47 proc., jei būtų lyginamas 2023 m. pirmasis pusmetis ir 2022 m. pirmasis pusmetis.
244,3 mln. eurų – tokios buvo kelionių organizatorių pajamos per 2023 metų I ir II ketvirtį, 2022 m. atitinkamu laikotarpiu pajamos siekė 165,4 mln. eurų.
Grynasis kelionių organizatorių pelnas per šių metu du ketvirčius buvo 13,8 mln. eurų, kai pernai jis buvo 3,71 mln. eurų.
Pasak Ž.Gavelienės, žmonės vis dar išsiilgę kelionių, o akiratyje ne tik Turkija: mielai renkasi ir Madeirą, Egiptą ar egzotiškesnes kryptis, nuo Aliaskos iki Australijos.
Visgi skatinama padėti ekonomikoms atsigauti po gamtos stichijų ir keliauti į saugias vietas. „Mūsų visų reikalas yra padėti Marokui ne žodžiais, o pinigais“, – apie vieną iš pavyzdžių kalbėjo ji.
Taip pat norą keliauti į užsienį lėmė platus skrydžių grafikas ir gan aukšta infliacija Lietuvoje. Dažnas pasiskaičiavo, kiek kainuos kelionės Lietuvoje, kiek užsienyje ir taip priėmė sprendimą.
Sezonas prasidėjo „kosmiškai“ anksti, tačiau sezonas dar nesibaigė. Vasaros sezono pradžia šiemet žymėtina balandžio 1 d. ir dar tęsiasi.
Taip pat pastebima, kad šiemet vasarą buvo darbostogų bumas, o kitais metais, prognozuojama, kad poreikis dar didės. Darbuotojai siunčiami į Turkiją, Italiją, Viduržemio jūros regioną ir kitas šalis, o šiemetis biudžetas – bene 20 proc. didesnis nei pernai – tokios komandiruotės tampa vienu iš motyvacijos priemonių darbuotojams
Matoma tendencija, kad neretai darbuotojai darbostogas derina su trumpomis atostogomis.
Anot Ž.Gavelienės, šią vasarą išvykstamojo turizmo srautai net pralenkė laikus prieš koronaviruso pandemiją. Tai lėmė karas Ukrainoje, geopolitiniai suvaržymai ir kainų šuolis Lietuvoje.
„Europos tampa brangi ir sunkiai įperkama“, – teigė ji. Dalis šalių neįsileidžia rusų, dėl to Europs galėjo netekti apie 2 proc. keliautojų.
Tačiau atvykstamasis turizmas Lietuvoje vis dar patiria tam tikrą krizę, patikino Ž.Gavelienė. Per šešis mėnesius į Lietuvą atvyko 765 tūkst. užsieniečių, kai 2019 metais – 1120 tūkst. keliautojų.
Kai kuriuos užsieniečius atbaido geopolitinė situacija regione, todėl neliko turistų iš tam tikrų regiono šalių. Žymiai mažiau sulaukiama vokiečių, o rusakalbių dėl karo Ukrainoje. Matoma, kad grupinės kelionės atsigauna lėtai.
„Reikia paminėti, kad beveik pusė užsieniečių turistų 2019 metais buvo rusakalbės rinkos. Tarp jų rusai sudarė 317 tūkst. žmonių. Šiais metais turėjome 42 proc. mažiau vokiečių, nei 2019 metais. Kyla klausimas, ar Lietuva padarė viską, kad būtų patraukli vokiečiams“, – kėlė klausimą ji.
Taip pat nepakankamas susisiekimas su Lietuva, turizmo rinkodaros biudžetas per mažas, yra ir infrastruktūros trūkumas. Pavyzdžiui, trūksta vietų, kuriose atvykę užsieniečiai galėtų rinktis į tam pritaikytas konferencijų sales. Tad tam reikia ir politinės valios, ne tik iniciatyvos iš verslų, veikiančių Lietuvoje.
Pranešime buvo apžvelgta ir tai, kas turizmo sektoriaus laukia kitąmet.
Ž.Gavelienės pastebi, kad 2024 metais Kauno oro uostas pasiūlys daugiau skrydžių į populiarias kryptis, plėsis skrydžių geografija, aviakompanioms atstatant skrydžius. Taip pat prognozuojama, kad darbostogų poreikia augs, o atsakingas ir tvarus keliavimas turistams bus dar svarbesnis aspektas, renkantis keliones.
Tikėtina, kad kruizinių keliautojų skaičius Lietuvoje augs apie 10 proc.
Tuo metu esminių pokyčių atvykstamojo turizmo sektoriuje nesitikima.
