Mažėja papildomai dirbančių lietuvių: tenkina įmonėse gaunamas atlyginimas?

„Swedbank“ atlikta apklausa rodo, kad papildomai uždarbiaujantys lietuviai dažniausiai dirba 5–10 valandų ir užsidirba iki 100 eurų per mėnesį siekiančią sumą, teigia banko Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė. Taip pat, pasak jos, 2017–2023 m. periodu smarkiai sumažėjo dirbančių papildomai ir šiais metais 39 proc. lietuvių.

„Swedbank“ atlikta apklausa rodo, kad papildomai uždarbiaujantys lietuviai dažniausiai dirba 5–10 valandų ir užsidirba iki 100 eurų per mėnesį siekiančią sumą.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
„Swedbank“ atlikta apklausa rodo, kad papildomai uždarbiaujantys lietuviai dažniausiai dirba 5–10 valandų ir užsidirba iki 100 eurų per mėnesį siekiančią sumą.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Jūratė Cvilikienė.<br>A.Ufarto/ELTA nuotr.
Jūratė Cvilikienė.<br>A.Ufarto/ELTA nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Žygimantas Šilobritas

2023-09-20 11:10

„Mūsų apklausa atskleidžia, kad didžioji dauguma gyventojų, kurie dirba papildomai, tam skiria labai nedaug laiko, apie 5–10 val. ir uždirba 50–100 eurų per mėn.“, – trečiadienį LRT radijui teigė J. Cvilikienė.

„Tyrimas rodo, kad 2017 metais apie 52 proc. lietuvių uždarbiavo papildomai. 2021 m. dar pandemijos ir karantino laikotarpiu tas skaičius buvo 44 proc. O šiemet, tai tik 39 proc. Matyt kylant pajamoms ir augant pragyvenimo lygiui tas uždarbis tampa mažiau reikalingas gyventojams“, – aiškino ji.

Visgi, tyrimo metu buvo pastebėta, kad kai kurių gyventojų papildomas uždarbis sudaro 800 eurų ar didesnę sumą per mėnesį.

„Swedbank“ atstovė tikino, kad tarp papildomai dirbančiųjų veiklų sumažėjo rankų darbo ar užaugintų maisto produktus pardavinėjančių ar teikiančių auklės ar statybų paslaugas. Tuo pat metu atsiranda vis daugiau žmonių, tarp kurių ypač išsiskiria 18–35 metų asmenys, kurie gauna nedideles pajamas parduodami senus daiktus ar knygas.

„Anksčiau daugiau gyventojų parduodavo savo rankų darbo gaminius, augintas daržoves, vaisius, bei teikdavo įvairias paslaugas namuose. 2017 m. matėme, kad 14 proc. gyventojų teikia tokias paslaugas, šiais metais nesiekia net 4 proc. Galbūt tai padėdavo uždirbti didesnes sumas. Kas populiaru dabar yra susiję su tvaresniu vartojimu labiau, tai pasirinkimas parduoti nebenaudojamus daiktus, skaitytas knygomis, kas sugeneruoja iki 50 eurų per mėnesį“, – komentavo ji.

„Liūto dalis, pagal apklausos duomenis, tai jaunesni žmonės, tai yra 18–35 metų asmenys, kurie kiek aktyviau parduoda nenaudojamus daiktus. Kita populiari jų papildomo darbo galimybė, tai teikti laisvai samdomo darbuotojo paslaugas fotografuojant ar konsultuojant“, – pridūrė ji.

Ji taip pat paminėjo, kad moterys linkusios pardavinėti rankdarbius. Tuo metu nekilnojamo turto nuomoje, nors tik nedaugelis gali iš tokios srities generuoti pajamas, dominuoja vyrai.

Galiausiai J. Cvilikienė paminėjo, kad asmenims ieškant papildomo uždarbio šaltinio vertėtų įvertinti savo turimus įgūdžius ir gebėjimus ir kur juos būtų galima panaudoti. Taip pat ji įspėja, kad papildomai užsidirbant reiktų pagalvoti ir įvertinti, ar tai nesukels problemų sveikatai, kas ypač svarbu vyresnio amžiaus žmonėms.

„Svarstant apie pastovesnį papildomą uždarbį, reikėtų įvertinti savo įgūdžius ir kompetencijas. Kai kuriais atvejais paprasčiausia bus „įdarbinti“ tuos pačius gebėjimus, kuriuos pritaikome savo pagrindiniame darbe. Kitais atvejais papildomu pajamų šaltiniu gali virsti mūsų hobiai ar netgi asmeninės savybės“, – sako J. Cvilikienė.

„Iš esmės labai gerai būtų pergalvoti, ar tai yra naudinga sveikatai ir nekainuos labai daug dirbant papildomai“, – pridūrė ji.

Tik 4 proc. gyventojų per mėnesį papildomai užsidirba 800 eurų ar daugiau

„Swedbank“ apklausos duomenys rodo, kad tarp papildomai uždirbančiųjų iki 50 eurų per mėnesį uždirba 29 proc. gyventojų, 17 proc. sako, jog jų papildomos pajamos sudaro 51–100 eurų, 101–200 eurų uždarbio sumą nurodo sako gaunantys 15 proc. respondentų. Tai, kad papildomai užsidirba 401–800 eurų ar daugiau nei 800 eurų per mėnesį, teigia po 4 proc. gyventojų.

Didžioji papildomai uždarbiaujančiųjų dalis, 43 proc., tam skiria iki 5 valandų per savaitę. Tuo metu uždarbiui skiriantys 5–10 valandų per savaitę teigia 24 proc. respondentų, 19 proc. sako, kad tam skiria daugiau nei 10 val. per savaitę.

Kaip rodo tyrimo duomenys, gyventojų dalis suinteresuota papildomu uždarbiu vis mažėja – 27 proc. gyventojų nurodo, kad per praėjusius metus papildomai neuždarbiavo ir tai jų nedomina. 2021 m. taip teigiančių buvo gerokai mažiau – 15 proc.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.