Atsakė, ko reikia, norint šildyti ir vėsinti patalpas kone nemokamai: išlaidos sumažėja 70 proc.

Nuo šilumos siurblio oras-oras, arba oro kondicionieriaus, pirkimo dažnai atbaido mintis, kad jis naudoja papildomai elektros. Tačiau turintiems saulės elektrinę tokia problema neaktuali, nes oro kondicionieriui reikalinga elektra, pagaminta saulės ir naudojama momentiškai, nieko nekainuoja. Šilumos siurblių oras-oras, oras-vanduo ir saulės elektrinių duetas gyventojams itin naudingas šaltuoju metų laiku – paskaičiuota, kad šiuos du įrenginius naudojant kartu galima sutaupyti 35–70 proc. patalpų šildymui skiriamų išlaidų.

„Elektrum Lietuva“ Produktų vystymo vadovas Mantas Kavaliauskas.
„Elektrum Lietuva“ Produktų vystymo vadovas Mantas Kavaliauskas.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Sep 22, 2023, 12:48 PM

„Saulės elektrinė paprastai būna pirmas žingsnis, kurį žengia pigesnių ir tvaresnių sprendimų ieškantys gyventojai. Tačiau vien ja neapsiribojama – kadangi saulės generuojama ir momentiškai vartojama elektra yra nemokama, stengiamasi maksimaliai ją suvartoti diegiant kitus įrenginius, tokius kaip šilumos siurbliai oras-oras, šildantys arba vėsinantys patalpas, ar oras-vanduo, taip pat galintys šildyti arba vėsinti patalpas, o kartu ir ruošti karštą vandenį. Šios dvi sistemos viena kitą papildo, tad turint saulės elektrinę naudoti šilumos siurblį yra maksimaliai efektyvus sprendimas“, – sako energetikos sprendimų bendrovės „Elektrum Lietuva“ Produktų vystymo vadovas Mantas Kavaliauskas.

Sąnaudas sumažina kartais

Ekspertas sako, kad Lietuvos gyventojams vis dar dažnai kyla klausimas, ar verta investuoti į atsinaujinančią energetiką ir alternatyvius šildymo sprendimus ganėtinai dideles lėšas, nes jos neatsiperka greitai.

„Saulės elektrinių ir šilumos siurblių atsiperkamumas yra skaičiuojamas ir vertinamas ne trumpuoju, o ilguoju eksploatacijos laikotarpiu, paprastai imamas 10 metų laikotarpis. Norėdami tai įvertinti, esame paskaičiavę, kad turint saulės elektrinę ir šilumos siurblį oras-vanduo pastarojo sąnaudos 10-ies metų laikotarpiui preliminariai būtų apie 4 kartus mažesnės nei dujų katilo ir beveik 2 kartus mažesnės nei malkinio katilo“, – teigia M.Kavaliauskas.

Skaičiavimams pasirinktas hipotetinis 120 kv. metrų ploto B energinės klasės maždaug prieš dešimtmetį statytas namas, kurio šiluminiams metiniams poreikiams reikėtų apie 1000 kubinių metrų (m3) dujų, apie 7 m3 malkų arba apie 10 000 kilovatvalandžių (kWh) elektros. Vadinasi, tokio gyventojo sąskaitos už šilumą per metus, atsižvelgiant į vidutines šildymo kuro kainas, naudojant gamtines dujas galėtų siekti apie 1,4 tūkst. Eur, kūrenant malkas – apie 650 Eur, o šildantis vien elektra, be šilumos siurblio – apie 2,5 tūkst. Eur.

Pasak M. Kavaliausko, situacija smarkiai keistųsi, šildymui naudojant šilumos siurblį, imantį elektrą iš saulės elektrinės. Šilumos siurblio veikimas yra paremtas termodinaminiais energijos mainais, tad šie įrenginiai šiluminės energijos pagamina net apie 4 kartus daugiau, nei suvartoja elektros energijos.

„Naudojant šilumos siurblius oras-vanduo, priklausomai nuo oro temperatūros ir sezoniškumo, tokio pastato šiluminiams poreikiams kartu su karšto vandens paruošimu per metus apytiksliai galėtų prireikti apie 4000 kWh. Jei vartotojas visą reikiamą elektros energijos kiekį imtų iš tinklo, suma siektų apie 1 tūkst. Eur, o jei elektrą pasigamintų pats, naudodamas saulės elektrinę – tokiu atveju išlaidos tebūtų apie 170–200 Eur per metus. Per 10-ties metų laikotarpį vartotojas galėtų sutaupyti apie 72 proc. išlaidų, palyginti su gamtinėmis dujomis, 80 proc. – su elektra ir 43 proc. – su malkomis“, – pateikia skaičiavimus jis.

Šiuos skaičiavimus pagrindžia ir 2022 m. keliose Europos šalyse atliktas tyrimas apie gyvenamuosiuose namuose įrengtų saulės elektrinių ir šilumos siurblių įtaką išlaidoms. Paaiškėjo, kad Vokietijoje, Ispanijoje ir Italijoje namų ūkiai, įsirengę saulės elektrines ir šilumos siurblius, sutaupė iki 84 proc. namų ūkio sąskaitų, palyginti su būstais, priklausomais nuo dujinio šildymo ir neturinčiais saulės kolektorių.

Tyrimo autoriai teigia, kad net jei gamtinių dujų kainos nukristų iki prieškrizinio lygio, kartu naudojami saulės elektrinės ir šilumos siurbliai vis tiek leistų namų ūkiams sutaupyti iki 73 proc. išlaidų. Labiau tikėtinu atveju, kad dujų kainos stabilizuosis aukštesniame lygyje, europiečiai sutaupys iki 76 proc.

Rinktis skatina ir kompensacijos

Pasak M.Kavaliausko, pastaruoju metu stebimas kaip niekad didelis Lietuvos gyventojų susidomėjimas ne tik saulės elektrinėmis, bet ir šilumos siurbliais, kurį sukėlė dėl Rusijos karo Ukrainoje 2022 m. išaugusios iškastinių dujų ir elektros kainos.

„Lietuvoje šiuo metu vis dar dažniausiai sutinkami šildymo būdai yra malkiniai arba dujiniai katilai, tačiau vis dažniau namų ūkiai, norėdami turėti didesnį komfortą ir patogesnį namų mikroklimato valdymą, renkasi netaršius šilumos siurblius bei saulės elektrines. Gaminančių vartotojų skaičius šalyje, palyginti su 2021 m., yra išaugęs daugiau nei 2 kartus“, – sako „Elektrum Lietuva“ ekspertas.

Augimo tendencijos stebimos ir kitose Europos šalyse. Pavyzdžiui, Vokietijoje, 2022 m. saulės elektrinių skaičius padidėjo 9 proc., palyginti su 2021 m., o šilumos siurblių – 53 proc. Italijoje atitinkamu laikotarpiu saulės elektrinių įrengta 240 proc. daugiau, o šilumos siurblių – 37 proc. daugiau.

M.Kavaliauskas mano, kad namų ūkius atsisakyti iškastinio kuro gana veiksmingai skatina ir valstybės taikomos kompensacijos įsirengiant saulės elektrines ar keičiant taršius katilus šilumos siurbliais. Pasinaudojus parama, saulės elektrinę galima įsirengti apie 30 proc. pigiau, o šilumos siurblį – iki 50 proc. pigiau, kuomet jų atsiperkamumas sutrumpėja 3–4 metais.

Šiuo metu pasinaudojus taikomomis kompensacijomis daugiau kaip 42 tūkst. namų ūkių Lietuvoje yra įsirengę saulės elektrines, o daugiau kaip 15 tūkst. namų ūkių turėtus taršius katilus pasikeitė į atsinaujinančius energijos išteklius naudojančius šilumos įrenginius.

Apie bendrovę „Elektrum Lietuva“:

„Elektrum Lietuva“ yra didžiausios Baltijos šalyse žaliosios elektros gamintojos „Latvenergo“ (Latvija) antrinė įmonė, teikianti įvairius energetikos sprendimus buitiniams ir verslo klientams Lietuvoje. Daugiau nei 80 proc. „Latvenergo“ pagamintos elektros energijos yra iš atsinaujinančių šaltinių. Bendrovė „Elektrum Lietuva“ šiuo metu tiekia elektrą daugiau nei 12 tūkst. įmonių, savo elektros tiekėju įmonę pasirinko daugiau kaip 184 tūkst. namų ūkių, įmonė tiekia dujas beveik 800 bendrovių, yra įrengusi virš 2000 saulės elektrinių bei penkis saulės parkus (16,6 MW). Vystomi nauji saulės parkai, kurių bendra galia sieks beveik 300 MW.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.