Perkantiems ir statantiems NT – prasti popieriai: situacija jau tampa grėsminga

Brangstančios paskolos, kurios lemia smunkančią paklausą, bei mažėjantys būsto įperkamumo rodikliai yra vieni esminių iššūkių, kuriuos teks įveikti nekilnojamojo turto (NT) rinkai artimiausiu metu. O statybinių medžiagų gamintojai jaučia paklausos sumažėjimą, mat sumažėjo užsakymai iš Skandinavijos ir centrinės Europos užsakovų. Jeigu ilgiau užsitęs sąstingis Skandinavijoje ir kitose Europos valstybėse, mūsų šalies statybininkai turės priiminėti nepopuliarius sprendimus ir atleisti darbuotojus.

Europos statybos bendrovių verslo lūkesčiai, ypač privačios statybos srityje, sumažėjo.<br>V.Skaraičio nuotr.
Europos statybos bendrovių verslo lūkesčiai, ypač privačios statybos srityje, sumažėjo.<br>V.Skaraičio nuotr.
 M.Statulevičius.<br> LNTPA nuotr.
 M.Statulevičius.<br> LNTPA nuotr.
D.Gedvilas.<br>Lietuvos statybininkų asociacijos nuotr.
D.Gedvilas.<br>Lietuvos statybininkų asociacijos nuotr.
J.Rojaka.<br>Asmeninio archyvo nuotr.
J.Rojaka.<br>Asmeninio archyvo nuotr.
A.Bartkus.<br>J.Auškelio nuotr.
A.Bartkus.<br>J.Auškelio nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

2023-09-27 13:59, atnaujinta 2023-09-28 08:49

Pasiekia atgarsiai iš Skandinavijos

Dalius Gedvilas, Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas, portalui lrytas.lt teigė, kad šiuo metu statybos rangovai didelio užsakymų stygiaus nejaučia. Tikėtina, kad iki šių metų pabaigos jie nekeis ir paslaugų kainodaros.

„Statybinių medžiagų gamintojai jau šiuo metu jaučia paklausos susitraukimą, bet tik dėl to, kad sumažėjo užsakymai iš Skandinavijos ir centrinės Europos užsakovų. Lietuvos rinkoje pardavimai sumenko nedaug. Pokyčius kaimyninėse statybų rinkose pajuto langų, plieninių konstrukcijų, šiltinimo medžiagų gamintojai, medžio konstrukcijų gamintojai. Tačiau medžiagų kainų mažinti kol kas gamintojai nesiruošia, nes ir toliau brangsta darbo jėga“, – kalbėjo D.Gedvilas.

Dėl nepalankių rinkos prognozių kaimyninėse šalyse Lietuvos statybininkams kyla daug nerimo ir neapibrėžtumo. Anot stambaus medienos pardavėjo „Puumarket“ generalinio direktoriaus Toomaso Tauko, kurį cituoja „rus.postimees.ee“, statybų rinkos apyvarta Suomijoje ir Švedijoje sumažėjusi 30–40 proc. Pasak D.Gedvilo, jeigu ilgiau užsitęs sąstingis Skandinavijoje ir kitose Europos valstybėse, mūsų šalies statybininkai turės priiminėti nepopuliarius sprendimus ir atleisti darbuotojus.

„Be mažėjančios paklausos kaimyninėse rinkose, statybinių medžiagų gamintojai ir rangovai susiduria su dar turi vienu neigiamu faktoriumi – nukrito Švedijos ir Norvegijos valiutų vertė. Mūsų gamintojų siūloma produkcija skandinavams tampa per brangi. Jie derybose spaudžia mūsų verslininkus daryti nuolaidas. O tie gamintojai, kurie yra pasirašę sutartis anksčiau ir fiksavę jose kainą kronomis, šiuo metu dirba gaudami mažą pelną arba išvis be jo“, – komentavo Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas.

„Skandinavijoje dirba dalis mūsų įmonių, tačiau ši rinka labiausiai mums aktuali dėl finansavimo: jei Lietuvoje veikiančių finansų įstaigų motininiai bankai daro daugiau atidėjimų, žmonės sunkiau grąžina paskolas, tai persiduoda ir finansavimo sąlygoms Lietuvoje.

Tą pastebi ne tik verslas, bet ir gyventojai – bankai prašo papildomų dokumentų, garantų, užstatų, tvaresnių pajamų“, – portalui lrytas.lt sakė Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) vadovas Mindaugas Statulevičius.

Paaiškės pateikus biudžetą

D.Gedvilo nuomone, tamsių debesų statybų versle gali atsirasti ir dėl karo Ukrainoje. Lietuva ir kitos valstybės didina išlaidas karo pramonei, todėl statybų viešųjų pirkimų gali sumažėti, nes finansiniai ištekliai bus nukreipti į kitas ūkio sritis. Bet ar taip įvyks, D.Gedvilo teigimu, pamatysime tik tada, kai svarstymui bus pateiktas Lietuvos biudžetas.

„Ekonominių krizių metu valstybei svarbu spręsti piliečių užimtumo klausimus. Vienas paprastesnių būdų yra vidaus vartojimo didinimas. Kelių ir gatvių remontas, daugiabučių renovacija, elektros infrastruktūros modernizavimas yra tos sritys, kurios gali didinti statybų paklausą ir padėti Lietuvos statybų sektoriui bei visai mūsų valstybei nenugrimzti į recesiją. Tačiau tai nepriklauso nuo verslo sprendimų. Tai yra viešojo reguliavimo sritys, ir Vyriausybė turėtų priimti sprendimus dėl strateginių investicijų į šalies infrastruktūrą“, – ragino pašnekovas.

Palūkanos veikia ir valstybinį sektorių

Kredito biuro „Creditinfo Lietuva“ verslo plėtros vadovė Jekaterina Rojaka, kalbėdama apie tai, kad NT plėtros projektai itin imlūs kapitalui, priminė Registrų centro duomenis. Šie rodo, kad vasaros pabaigoje NT rinka kiek pagyvėjo, tačiau pardavimai vis dar yra apie 10–15 proc. mažesni.

„Tikėtina, kad būsto pirkimą renkasi tie namų ūkiai, kuriems NT reikalingas gyventi, o ne investicijai. Tuo labiau, kad augant palūkanų normoms, didėjo ir nuomojamo NT kainos.

Kita vertus, Lietuvoje daugelis vadovų pažymi, kad įtampa darbo rinkoje yra mažesnė, pasitelkiami ir subrangovo resursai, o ir pačių statybininkų atlygimai kilo kone daugiausiai ūkyje. Šiuo metu suplanuoti projektai tęsiami, planuojama nemažai valstybės užsakymų, tačiau aktyvumas kitais metais priklausys nuo vartotojų ir verslo lūkesčių ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje, kurią šiuo momentu valdo ekonominio sulėtėjimo nuotaikos“, – portalui lrytas.lt komentavo J.Rojaka.

Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docentas dr. Algirdas Bartkus, kalbėdamas „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ prognozavo, kad statybų sektoriui veikiausiai reikėtų projektuoti nuosaikesnę raidą – ne nuosmukį, be raidą be didelės plėtros, geriausiu atveju išlaikant tą lygį, kuris yra šiais metais.

Anot A.Bartkaus, kol kas statybų sektoriaus užimtumo rezultatai dar gan geri, tačiau greičiausiai taip yra dėl to, kad įgyvendinami anksčiau suplanuoti projektai. LNTPA vadovas M.Statulevičius sako, kad šioje statistikoje atsispindi ir daugiabučių statyba, ir infrastruktūros, ir visuomeniniai projektai, ir valstybės užsakymai – bendrai tempai nėra mažėjantys ir sektorius demonstruoja gana neblogą atsparumą.

Tačiau pirminėje būsto rinkoje jau kuris laikas pasiūlos tempai mažesni, nes mažesnė ir paklausa. Projektai išskaidyti etapais ir į pasiūlą tiekiami tiek, kiek pageidauja paklausa. Šiuo metu Vilniuje pasiūlai yra kiek daugiau nei 4 tūkst. butų, iš kurių tik 1,5 tūkst. fiziškai stovi. Tai – vienas mažesnių rodiklių, kai istoriškai būdavo 5–6 tūkst. butų pasiūloje.

„Daug vilčių dedame į kitus metus, kai tikimės, kad EURIBOR nebebus keliamas, žmonių lūkesčiai bus pozityvesni, įperkamumas padidės, nes kils atlyginimai, o statybų kainos neaugs“, – kalbėjo M.Statulevičius.

A.Bartkaus manymu, kadangi palūkanos aukštos, greičiausiai ateityje naujų projektų nebus tiek daug, kiek jų yra dabar. „Kadangi mūsų valstybė kitais metais planuodama biudžetą greičiausiai turės daug batalijų, veikiausiai su infrastruktūra susijusių darbų, kur galėtų prisidėti statybos sektorius, nebus daugiau nei kad buvo dabar, o gal netgi bus ir mažiau. Aukštos palūkanos veikia ne tik komercinį, bet ir valstybinį sektorių“, – priešingai nei J.Rojaka prognozavo A.Bartkus.

Niekas nekalba apie būsto politiką

„Neilgai truks, kol pamatysime, kaip Europos Centrinio Banko normų pakėlimas konvertuosis į bankų pasiūlymus. Reikia turėti omenyje, kad vertinamas ir pajamų su paskola santykio rodiklis, kai paskolai sumokėti kas mėnesį negali būti skirta daugiau nei 40 proc. namų ūkio pajamų. Šis rodiklis pastaruosius metus buvo, o ypač ekonominiame segmente ir liks vienas ribojančių veiksnių.

Deja, pas mus nėra kalbos apie būsto politiką, o tai veikia rinką. Reikėtų galvoti apie būsto prieinamumą ir ieškoti priemonių“, – kalbėdamas su portalu lrytas.lt sakė M.Statulevičius.

Jo teigimu, per pastarąjį dešimtmetį būsto kainų lygis ES vidutiniškai kilo apie 6 proc. Lietuvoje šis rodiklis siekia net 33 proc. Taip rodo Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos duomenys. „Kodėl mūsų šalyje stebimas toks ryškus būsto brangimas, kuris smukdo jo įperkamumą ir prieinamumą?“, – klausė M.Statulevičius.

Be objektyvių priežasčių, lemiančių tokius pokyčius, M.Statulevičius mini ir subjektyvias.

„Tai – neatsakinga teisėkūra ir institucijų kompetencijos stoka priimant verslo aplinką reglamentuojančius sprendimus. Pastaraisiais metais priimtas šūsnis teisės aktų pakeitimų bei prikurta naujų, kurie tiesiogiai daro įtaką būsto kainų kilimui ir stringančiai pasiūlai. Skaičiuojame, kad iššūkiai statybos sektoriuje ir juos sekę teisinės bazės pokyčiai per maždaug metus būsto kainą padidino nuo 17 iki 23 proc.“, – skaičiavo LNTPA vadovas.

Bankų pozicija vis griežtėja

NT verslas rudenį pasitinka santūriomis, bet ramiomis nuotaikomis. Tai rodo naujausia reprezentatyvi LNTPA narių apklausa, atlikta rugsėjo pradžioje. Brangstančios paskolos, kurios lemia smunkančią paklausą, bei mažėjantys būsto įperkamumo rodikliai yra vieni esminių iššūkių, kuriuos teks įveikti NT rinkai artimiausiu metu, įsitikinę NT verslo atstovai.

Didesnioji NT vystytojų dalis susiduria su vis labiau griežtėjančia bankų pozicija dėl NT projektų finansavimo – 45 proc. visų apklaustųjų. 41 proc. teigia, kad bankų pozicijos išlieka nepakitusios arba beveik nepakitusios. Beveik penktadalis (23 proc.) NT plėtotojų įvardino kur kas detalesnį bankų požiūrį, nagrinėjant projektus bei išilgėjusį sprendimų priėmimo laikotarpį. 9 proc. apklaustųjų susidūrė su neigiamu banko atsakymu kredituoti NT projekto įgyvendinimą.

„Dauguma NT plėtotojų pastebi, kad bankai kol kas nusiteikę palankiai dėl NT plėtros kreditavimo, tačiau vis didesnį prioritetą teikia saugiems, aukštą likvidumą turintiems projektams, kurie užtikrins piniginius srautus bei yra plėtojami stiprų finansinį pagrindą turinčių vystytojų“, – teigė M.Statulevičius, LNTPA prezidentas.

Tęsti ar stabdyti?

Šiek tiek daugiau nei penktadalis apklaustųjų (21 proc.) laikysis savo suplanuotos strategijos ir tęs ar pradės naujus NT projektus antrąjį šių metų pusmetį. 17 proc. visų respondentų nusiteikę tęsti projektų įgyvendinimą, bet su tam tikromis išlygomis: bus peržiūrėtos strategijos, daugiau dėmesio bus skiriama taupymui, pajamų ir sąnaudų balansui, bus atšaukiamos nepelningos veiklos.

Apie 13 proc. visų apklaustųjų stabdys ar atidės projektų įgyvendinimą arba reikšmingai mažins veiklos apimtis. Dalis NT plėtotojų nurodė ieškosiantys kitų investicinių krypčių užsienio rinkose.

Lūkesčiai sumažėjo

Tarptautinės rizikų valdymo bendrovės „Coface“ analitikai būtent dėl didesnių palūkanų normų pastaraisiais ketvirčiais sumažino statybų sektoriaus visoje Europoje reitingą.

„Neabejotinai didesnės palūkanų normos atgraso nuo statybų veiklos. Palūkanų normos tapo per didelės, kad įmonės galėtų sau leisti pradėti statybas. Vis daugiau NT bendrovių, plėtojančių didesnius privačių būstų projektus, tampa nemokios, nes projektai sustabdomi arba, nors ir baigia projektą, naujo nebepradeda.

Matome, kad naujų namų paklausa mažesnė. Alternatyva – pirkti senus renovuotus namus“, – portalui lrytas.lt komentavo „Coface“ ekonomistė euro zonos šalims Christiane von Berg.

Vis dėlto, jos teigimu, infrastruktūros projektuose aktyvumas išliko didelis. Duomenys leidžia tikėtis, kad aktyvumas statybų sektoriuje vis dar gali būti teigiamas, tačiau taip pat matyti, kad statybos leidimų skaičius smarkiai mažėja, o artėjant 2024 m. pradžiai užsakymų knygos, ekonomistės žodžiais tariant, vis labiau tuštėja.

„Europos statybos bendrovių verslo lūkesčiai, ypač privačios statybos srityje, sumažėjo. Taigi, sektoriaus ateitis tapo labai rizikinga“, – minėjo pašnekovė.

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.