Kinija rusų neišgelbės – dujų nuperka tik tiek, kiek reikia maistui restoranuose paruošti

Rusija pati priklausoma nuo Europos – į šį žemyną buvo eksportuojama 80 proc. dujų, o Azija, Tolimieji Rytai neturi nieko bendro su telkiniais, kurie ilgus metus buvo naudojami Europos tikslams. Tai – žymiai toliau geografiškai. „Kažkiek dujų papuola į Kiniją, tačiau, kaip sakė vienas Jeilio profesorius, tie kiekiai veikiau tokie, kurių reikia restoranuose maistui gaminti, o ne rimti strateginiai, kurie gelbėtų situaciją“, – sako Lietuvos dujotiekių operatoriaus „Amber Grid“ vadovas Nemunas Biknius.

Lietuviai rusiškų dujų nenaudoja nė kiek, jų importo Lietuva atsisakė pernai balandį.<br>„Amber Grid“ nuotr.
Lietuviai rusiškų dujų nenaudoja nė kiek, jų importo Lietuva atsisakė pernai balandį.<br>„Amber Grid“ nuotr.
N.Biknius.<br> „Amber Grid“ nuotr.
N.Biknius.<br> „Amber Grid“ nuotr.
Lietuviai rusiškų dujų nenaudoja nė kiek, jų importo Lietuva atsisakė pernai balandį.<br>R.Jurgaičio nuotr.
Lietuviai rusiškų dujų nenaudoja nė kiek, jų importo Lietuva atsisakė pernai balandį.<br>R.Jurgaičio nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Sep 30, 2023, 4:46 PM, atnaujinta Sep 30, 2023, 5:02 PM

Apie tai jis kalbėjo „Žinių radijo“ laidoje „Ekonominiai pietūs“.

„Amber Grid“ yra Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatorius – jis atsakingas už dujų transportavimą vamzdžiais dideliais atstumais. Operatorius aprūpina valstybę, skirstomuosius tinklus ir kitas valstybes dujomis iš įvairių šaltinių: suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo Klaipėdoje, per pernai baigtą GIPL jungtį su Lenkija, sujungta infrastruktūra su Latvija, Estija, Suomija. Iš pastarosios gauname privalumų – gamtinių dujų saugyklą Latvijoje ir Estijos SGD terminalą.

„Amber Grid“ vadovas N.Biknius garantavo – lietuviai rusiškų dujų nenaudoja nė kiek, jų importo Lietuva atsisakė pernai balandį. O dėl terminalų Lietuva yra priėmusi gana ryžtingus sprendimus – laivais atgabentos rusiškos kilmės dujos nepapuola į sistemą.

Kad tai būtų atsekta, anot N.Bikniaus, sukurtos specialios stebėsenos sistemos. „Tą įmanoma padaryti“, – tikino „Amber Grid“ vadovas.

Jo teigimu, šiek tiek rusiškų dujų papuola į Europos rinką – į Nyderlandų, Belgijos ar Ispanijos uostus.

„Tik reikia suprasti, kad tie skystinimo ir transportavimo pajėgumai, lyginant su tuo, kas buvo tiekiama vamzdynais, yra žymiai mažesni. Manau, kad ateityje, pastačius daugiau terminalų, vamzdynai iš viso turėtų nunykti.

Rusai turi ieškoti įvairiausių kelių, todėl jiems lieka daug mažesnė marža. Be to, suskystintųjų dujų reikšmingumas eksporte kur kas mažesnis nei vamzdynais. Pastarieji buvo prioritetas, tačiau dabar apimtys jais gerokai sumažėjusios“, – kalbėjo N.Biknius.

Laidos pašnekovo teigimu, Rusija pati priklausoma nuo Europos – į šį žemyną buvo eksportuojama 80 proc. dujų, o Azija, Tolimieji Rytai neturi nieko bendro su telkiniais, kurie ilgus metus buvo naudojami Europos tikslams. Tai – žymiai toliau geografiškai. „Kažkiek dujų papuola į Kiniją, tačiau, kaip sakė vienas Jeilio profesorius, tie kiekiai veikiau tokie, kurių reikia restoranuose maistui gaminti, o ne rimti strateginiai, kurie gelbėtų situaciją“, – minėjo N.Biknius.

Rusams poveikį daro ir tai, kad dujų išgavimo mažinimas kenkia pačiai infrastruktūrai – telkiniai, sumažinant ar nutraukiant gavybą, tam tikra prasme degraduoja, o jų atstatymas gana brangus ir imlus laikui.

Lietuvai svarbu ir tai, kad rugsėjo antroje pusėje Pasvalyje atidarytas biometano fabrikas. Kaip aiškino N.Biknius, biometanas – tai išvalytos biodujos. Jos gaminamos iš skaidžių bioatliekų: mėšlo, šiaudų, maisto atliekų. Šitos biodujos išvalomos tiek, kad jas būtų galima priimti į gamtinių dujų tinklą. „Amber Grid“ vadovo žodžiais tariant, iš esmės tai – grynas metanas.

„Fabrikas Pasvalyje – pirmas projektas Lietuvoje, prijungtas prie perdavimo sistemos. Tokių objektų, kurie būtų prijungti prie perdavimo sistemos, nėra nei Latvijoje, nei Lenkijoje, nei Estijoje. Bet jų bręsta ir daugiau, taip pat – ir Lietuvoje.

Viena gamykla nėra tas kiekis, kuris keičia visą infrastruktūrą, tačiau mes galime pasiekti, kad Lietuvoje iš ekonomiškai atsiperkančių žaliavų pagamintume septintadalį aštuntadalį viso suvartojamo kiekio. Pagal potencialių projektų kiekį matome, kad tai – padaroma“, – aiškino N.Biknius.

Jau šiandien miesto transporte, municipalinėse paslaugose, tokiose kaip šiukšlių išvežimas, naudojamos lietuviškos dujos.

Laidos pašnekovas minėjo, kad šiuo metu atliekami tyrimai aiškinantis, kokį procentą vandenilio būtų galima transportuoti esamais vamzdynais. „Reikia labai tiksliai atsakyti, ar vamzdynas tam tinkamas. Tačiau čia klausimas ne apie paties metalo panaudojimą, kiek apie pačios infrastruktūros koridorių – kad būtų galima pastatyti infrastruktūrą esamose vamzdynų vietose ir taip galėtume patį vandenilį transportuoti per Europą.

Kitų metų pradžioje, pabaigus galimybių studiją, paaiškės, kokių reikia ekonominių prielaidų ir technologinių sprendimų, kad vandenilį galėtume transportuoti nuo pat Suomijos iki Vokietijos“, – pasakojo N.Biknius.

Jo teigimu, realu, kad Lietuva pasieks tokį lygį, kai galės eksportuoti vandenilį. Tai galėtų būti apie 2040–2050 metus, tačiau iškeltas tikslas, kad pirmosios molekulės sistemą pasiektų po penkerių metų, o 2030 m. kiekiai jau bus reikšmingesni.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.