A. Armonaitė: Lietuvoje atliekų perdirbama triskart mažiau nei ES vidurkis, pramonė tam gali gauti paramą

Lietuvai į naujus gaminius perdirbant apie 4 proc. atliekų, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad šalis itin atsilieka nuo Europos Sąjungos (ES) vidurkio – 12 proc. Tam ministerija ragina mažesnes pramonės įmones domėtis atliekų perdirbimu ir naujų produktų kūrimu ir pretenduoti specialią paramą.

Viena bendrovė gali gauti iki 0,5 mln. eurų ir lėšas skirti investicijoms į mokslinius tyrimus ir eksperimentus naujo produkto kūrimui.<br>A.Ufarto/ELTA nuotr.
Viena bendrovė gali gauti iki 0,5 mln. eurų ir lėšas skirti investicijoms į mokslinius tyrimus ir eksperimentus naujo produkto kūrimui.<br>A.Ufarto/ELTA nuotr.
Viena bendrovė gali gauti iki 0,5 mln. eurų ir lėšas skirti investicijoms į mokslinius tyrimus ir eksperimentus naujo produkto kūrimui.<br>A.Ufarto/ELTA nuotr.
Viena bendrovė gali gauti iki 0,5 mln. eurų ir lėšas skirti investicijoms į mokslinius tyrimus ir eksperimentus naujo produkto kūrimui.<br>A.Ufarto/ELTA nuotr.
A.Armonaitė.<br>A.Ufarto/ELTA nuotr.
A.Armonaitė.<br>A.Ufarto/ELTA nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lukas Juozapaitis

Oct 13, 2023, 11:50 AM, atnaujinta Oct 17, 2023, 9:31 PM

„Tik 4 proc. mūsų ekonomikos yra žiedinė. Tai reiškia, kad tos atliekos, kurias įmonės pagamina, šiukšlės, vis dar nepakankamai sugrįžta atgal į ekonomiką, į gamybos procesą“, – penktadienį žurnalistams, vizito plastiko perdirbimo įmonėje „Plasta“ sakė A. Armonaitė.

„Bet dažnu atveju tai nėra tiesiog šiukšlės, kurios turi būti kažkur išmestos, užkastos. Jos gali sugrįžti atgal, būti panaudotos“, – sakė ji.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM) rugsėjį paskelbė 8 mln. eurų kvietimą „Žaliasis eksperimentas“, kuris skirtas mažesnėms ir vidutinėms pramonės įmonėms, norinčioms iš perdirbtų atliekų kurtis naujus gaminius.

„Mažoms ir vidutinėms įmonėms EIM turi instrumentus padėti tas atliekas susigrąžinti į gamybos procesą. Siekiame, kad žiedinė ekonomika sudarytų bent 12 proc., tai kaip yra Europoje“, – teigė A. Armonaitė.

Viena bendrovė gali gauti iki 0,5 mln. eurų ir lėšas skirti investicijoms į mokslinius tyrimus ir eksperimentus naujo produkto kūrimui.

„Gali būti įvairių sprendimų, pavyzdžiui, ta pati „Lifosa“ daug sugeneruoja daug fosfogipso, viduryje Lietuvos stovi kalnas. Jį galima daugiau „įdarbinti“ atgal į ekonomiką“, – užsiminė ministrė.

„Tokie instrumentai gali padėti įmonėms galbūt išsitestuoti, kaip tas žaliavas susigrąžinti. Tai yra brangios investicijos, dėl to tai toks startas joms padėti“, – pažymėjo A. Armonaitė.

Priemonė finansuojama ES lėšomis. EIM atstovų teigimu, dar nei viena bendrovė kol kas kvietimu nepasinaudojo.

Plastiką perdirbančios ir iš jo plėveles, maišelius ir kitus produktus gaminančios akcinės bendrovės „Plasta“ generalinis direktorius Danas Poderis sakė, kad iš perdirbto plastiko galima sukurti įvairius statybos gaminius, pavyzdžiui, vamzdžius, infrastruktūros ar mažosios architektūros gaminius.

„Plastikas gali atsirasti visose gyvenimo srityse. Jei jis kokybiškai surenkamas, manau, kad tai ne blogis, o žaliava. (...) Jis gali šimtus kartų iš naujo gimti“, – žurnalistams sakė D. Poderis.

Anot jo, finansinė parama padėtų ir stambiosioms bendrovėms labiau prisidėti prie žiedinės ekonomikos.

„Manau, kad bet kokia įmonė neatsisakytų ir įsisavintų tą paramą ir tikrai padėtų šiek tiek sparčiau keliauti tiek technologinio progreso, tiek pačių idėjų lygmenyje. Tačiau, manau, kad pakaktų, jei būtų labiau suaktyvintas bendradarbiavimas su didelėmis įmonėmis, kurios dirba ties plastiko perdirbimu ir atliekų mažinimu“, – teigė „Plasta“ vadovas.

Pasak jo, finansavimą gavusios įmonės turėtų investuoti į naujų perdirbimo technologijų paieškas, kad kuo daugiau plastikinių atliekų virstų naujais gaminiais.

„Pats gaminys sudėtingėja ir vėliau ir perdirbimas sudėtingėja. Manau, kad daugiausia reiktų investuoti į technologijas ir naujus atradimus, kaip būtų galima kuo ekonomiškiau ir kuo daugiau plastiko perdirbti“, – teigė D. Poderys.

„Kad kuo mažiau jo nugultų į sąvartynus“, – akcentavo jis.

Tvarumui ir žalumui Lietuvos pramonėje skatinti EIM iš viso numačiusi 268 mln. eurų iš 1 mlrd. eurų vertės ekonomikos skatinimo fondo. Už šias lėšas šalies įmonės galės diegti inovacijas ir tvarias technologijas ir taip mažinti išmetamų atliekų kiekį.

Anot EIM, 2021 m. Lietuvos gyventojai ir įmonės išmetė apie 6,9 mln. tonų atliekų, daugiausia – metalų, chemijos, medienos ir popieriaus pramonė. Vien Kėdainių fosforo trąšų gamykla „Lifosa“, ministerijos teigimu, gamybos procesų metu pagamino 1,7 mln. tonų atliekų.

„Pagal gamyboje susidarančių atliekų kiekį ES Lietuva yra ketvirta nuo galo“, – teigia EIM.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.