Paaiškino, kodėl elektros suvartosime vis daugiau: šios technologijos žada įspūdingą proveržį

Skaičiuojama, jog šiuo metu pasaulyje suvartojama apie 3 trilijonus vatų elektros energijos, o 2050 metais šis skaičius gali išaugti 80 proc. Prognozuojama, kad Lietuvoje 2050-aisiais bus suvartojama daugiau nei 5 kartus daugiau energijos nei šiuo metu ir 14 kartų daugiau nei jos dabar pagaminama. Pasaulis kuria ir išbando ne tik elektromobilius, bet ir elektrinius lėktuvus, laivus, tobulėja robotai ir kitos technologijos, o visiems jiems būtina elektra.

Pasaulis kuria ir išbando ne tik elektromobilius, bet ir elektrinius lėktuvus, laivus, tobulėja robotai ir kitos technologijos, o visiems jiems būtina elektra.<br>„Freepik“ nuotr.
Pasaulis kuria ir išbando ne tik elektromobilius, bet ir elektrinius lėktuvus, laivus, tobulėja robotai ir kitos technologijos, o visiems jiems būtina elektra.<br>„Freepik“ nuotr.
„Elektrum Lietuva“ produktų vystymo vadovas Mantas Kavaliauskas.
„Elektrum Lietuva“ produktų vystymo vadovas Mantas Kavaliauskas.
Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) novatorė Sonata Tolvaišienė.
Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) novatorė Sonata Tolvaišienė.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Oct 20, 2023, 2:01 PM

Elektros energijos poreikis tik augs

Specialistai skaičiuoja, jog maždaug po trisdešimtmečio elektros energijos bus suvartojama apie 80 proc. daugiau nei dabar, tad jos gamyba tik iš iškastinio kuro – nebeįsivaizduojamas scenarijus.

Teigiama, jog, pavyzdžiui, aviacija sudaro apie 2,4 procento viso pasaulio CO2 emisijų, tad ne veltui mokslininkai ieško būdų, kaip elektrifikuoti keliones oru. Manoma, jog perversmu galėtų tapti NASA kuriama baterijų technologija, ateityje galėsianti pakeisti keliones lėktuvu. Švedijoje jau veikia ir pirmasis pasaulyje elektrifikuotas kelias, kuriuo riedantys automobiliai įkraunami elektra. Elektrifikuojama ir statybinė technika – Europoje jau pristatyti pirmieji vikšriniai ekskavatoriai bei frontaliniai krautuvai.

Norvegijoje kursuoja keltai, naudojantys žaliąją energiją. 2022 metų kovą į pirmąją kelionę Kinijoje išplaukė didžiausias elektrinis kruizinis laivas pasaulyje. Graikijoje, Ispanijoje kursuoja nedideli laivai, naudojantys saulės elementus.

Lietuvoje taip pat kursuoja elektriniai autobusai, Klaipėdoje – elektrinis vandens autobusas. Didžiulio populiarumo pastaraisiais metais sulaukė elektriniai paspirtukai, elektromobiliai, elektriniai dviračiai, vis labiau – tiek versle, tiek namuose – populiarėja išmaniosios sistemos.

Dėmesys atsinaujinančiai energetikai

Ambicija Europoje iki 2050 metų pasiekti nulinį anglies dvideginio išmetimą reiškia, kad artimiausiais metais prireiks daugiau švarios elektros nei bet kada anksčiau. Šiam tikslui pasiekti vis daugiau dėmesio skiriama atsinaujinantiems energijos šaltiniams, ypač saulės ir vėjo energijai.

Pastaruoju metu vis daugiau Lietuvos gyventojų įsirengia saulės elektrines ar šilumos siurblius, tuo, pasak elektros sprendimų bendrovės „Elektrum Lietuva“ produktų vystymo vadovo Manto Kavaliausko, taip pat stipriai prisidėdami ne tik prie išlaidų už suvartojamą elektros energiją mažinimo, bet ir prie klimato kaitos stabdymo.

Šilumos siurbliai sumažina energijos suvartojimą iki 70 proc., o jų energinis efektyvumas gali siekti ir 400 proc. Tuo tarpu saulės elektrinės generuoja visiškai žalią elektrą, kurios gamyba, palyginti su kitais elektros energijos gamybos būdais, palieka tik labai nežymų CO2 pėdsaką.

„Saulės elektrinės yra ne tik vienas švariausių energijos gamybos būdų, bet ir gali sumažinti sąskaitas už elektros energiją apie 70–80 proc. Šilumos siurbliai, kitaip nei dujų ar kietojo kuro katilai, naudoja labai mažai elektros energijos, kurią efektyviai paverčia į šilumą, skirtą patalpoms šildyti, vėsinti, karštam vandeniui ruošti. Pereiti prie tokio tipo įrenginių gyventojus skatina ir valstybė, mokėdama kompensacijas už jų įsirengimą, tad tai dar labiau padidina jų ekonomiškumą ir pagreitina atsipirkimą“, – teigia pašnekovas.

Transporto sektorius bus kitoks

„Elektra varomos, autonominės ir robotizuotos transporto priemonės sparčiai populiarėja, ir ateityje gali radikaliai pakeisti mūsų transporto sistemą. Elektrifikacija – viena iš pagrindinių transporto sektoriaus tendencijų. Elektra varomos transporto priemonės – mažiau taršios ir efektyvesnės nei tradicinės, varomos vidaus degimo varikliais. Taigi, elektrifikacija jau dabar – akivaizdi. 2022 m. pasaulyje buvo parduota daugiau nei 6,6 mln. elektra varomų automobilių, o šis skaičius ateityje tik didės“, – kalbėjo Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) novatorė Sonata Tolvaišienė.

Autonominės technologijos taip pat sparčiai vystosi. Autonominės transporto priemonės, pasak mokslininkės, gali padidinti saugumą ir efektyvumą, suteikti naujų galimybių, žmonėms, kurie, pavyzdžiui, negali vairuoti. Žinoma, tokių transporto priemonių gamyboje labai svarbi procesų robotizacija. Tai – dar viena transporto sektoriaus tendencija.

Robotai gali būti naudojami įvairiems darbams, pavyzdžiui, kroviniams įkrauti ir iškrauti, transporto priemonių gamybai ir priežiūrai. Robotizacija gali padidinti procesų našumą ir efektyvumą, taip pat padėti sumažinti darbo jėgos poreikį.

Tobulinamos, anot S. Tolvaišienės, ir keletas naujų technologijų, kurios ateityje gali turėti didelį poveikį transporto sektoriui. Viena jų – kvantinis kompiuteris. Nors šiuo metu technologija dar tik žengia pirmuosius žingsnius, ateityje kvantinis kompiuteris galėtų būti naudojamas transporto sistemų modeliavimui ir optimizavimui.

Naujos sensorinės technologijos, pavyzdžiui, vaizdo kameros, radarai ir lidarai, leidžia autonominėms transporto priemonėms geriau suprasti aplinką ir priimti saugius sprendimus. Taip pat sparčiai tobulėja dirbtinio intelekto (AI) ir mašininio mokymosi (ML) technologijos transporto sistemose. AI ir ML gali būti naudojami transporto priemonių saugumui gerinti, eismo srautams valdyti ir transporto sistemų efektyvumui didinti.

„Elektrifikacija, autonomija, robotizacija ir naujos technologijos ateityje gali radikaliai pakeisti mūsų transporto sistemą. Šios technologijos turi potencialo padaryti transportą saugesnį, efektyvesnį ir aplinkai draugiškesnį. Jos taip pat gali suteikti naujų transporto galimybių ir padėti sumažinti transporto išlaidas. Žinoma, visoms šioms ateities technologijoms reikės didelio elektros energijos kiekio, tad elektros energijos gamybos, saugojimo ir transportavimo technologijos turi sparčiai prisitaikyti ir tobulėti. Viena iš labiausiai tikėtinų iškastinio kuro pakeitimo tendencijų – sparčiai tobulėjanti ir aktyviai vystoma vandenilio, kaip energijos šaltinio, panaudojimo galimybė. Vandenilį nesunkiai galime pagaminti iš vandens. Vandenilis – švarus kuras, kuris neišskiria teršalų, todėl jis yra puikus pasirinkimas atsinaujinančių išteklių energijos saugojimui ir transportavimui“, – kalbėjo mokslininkė.

Vandenilio technologija gali būti naudojama individualios energijos gamybos technologijoms pagerinti. Pavyzdžiui, vandenilio baterijos gali būti naudojamos saulės ar vėjo energijai kaupti ir naudoti vėliau. Vandenilio kuro elementai – elektros energijai gaminti namuose ar įmonėse.

Šios technologijos plėtra gali turėti didelę įtaką net energetikos sektoriui: padėti mums tapti mažiau priklausomiems nuo iškastinio kuro ir sukurti tvaresnę energetikos sistemą.

Futuristineje perspektyvoje vandenilio technologijos gali tapti pagrindiniu atsinaujinančių išteklių energijos saugojimo ir transportavimo būdu.

„Jos gali padėti sukurti pasaulį, kuriame energija yra švari, tvari ir prieinama visiems. Nors dauguma šių technologijų yra dar tik vystymosi stadijoje, jos turi potencialą padaryti revoliuciją transporto sektoriuje ar energijos gavybos srityse“, – apibendrino mokslininkė.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.