„Matome, kad infliacija taip lengvai nepasiduoda ir vis dar sakome, kad ji yra per aukšta ir tai užtruko. Todėl kalbėti apie palūkanų normų mažinimą, manau, šiuo metu yra per anksti, nes esame pakankamai ribojančiame lygyje, bet reikia strateginės kantrybės išlaikyti palūkanų normas, tam, kad infliacija patikimai sugrįžtų į tą lygį, kuriame turėtų būti“, – pirmadienį žurnalistams teigė G. Šimkus.
„Labai nustebčiau, jeigu turėtume sumažinti palūkanų normas kitų metų pirmajame pusmetyje, nemanau“, – pažymėjo jis.
Ekonomikos raida sako, kad palūkanų normų didinti neprireiks
G. Šimkus taip pat tvirtino, kad yra tikimybė, jog palūkanų normos galėtų būti didinamos ateityje, tačiau ekonomikos raida rodo, kad to neprireiks.
„Turime labai gerą taktiką, spręsti ir priimti sprendimus pagal tą informaciją, kuri yra prieinama sprendimų priėmimo metu, kai gali atsižvelgti į tai, kokia yra infliacija, grynoji infliacija ir kaip stipriai persiduoda pinigų politikos impulsai į realią ekonomiką“, – sakė LB valdybos pirmininkas.
„Šiuo metu padidinti pagrindines palūkanų normas poreikio nėra, nebuvo, bet tai nereiškia, kad to negalėtų atsitikti ateityje. Ar to reikės? Matysime. Šiuo metu ekonomikos aktyvumas ir raida sako, kad to neprireiks“, – tvirtino jis.
ELTA primena, kad praėjusią savaitę ECB valdančioji taryba nusprendė visų trijų pagrindinių palūkanų normų nekeisti, po dešimties iš eilės padidinimų.
ECB valdančioji taryba teigia esanti pasiryžusi užtikrinti, kad infliacija laiku grįžtų į tikslinį 2 proc. vidutiniu laikotarpiu lygį.
Nurodoma, kad pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma ir palūkanų normos naudojantis ribinio skolinimosi ir indėlių galimybėmis nesikeis ir atitinkamai bus 4,5 proc., 4,75 proc. ir 4 proc.
ECB siekia, kad vidutinės trukmės laikotarpiu kainos euro zonoje būtų stabilios, o infliacijos lygis būtų 2 proc. Rugsėjo mėnesį infliacijos lygis bendros valiutos zonoje sumažėjo iki 4,3 proc., kai prieš tai buvusį mėnesį siekė 5,2 proc.
