Tuo metu vien tik trečiąjį 2023 m. ketvirtį BVP to meto kainomis siekė 19,2 mlrd. eurų. Įvertis gautas taikant ekonometrinius modelius pagal turimus statistinius duomenis. Palyginti su 2023 m. antruoju ketvirčiu, realusis BVP pokytis, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, buvo neigiamas ir sudarė -0,1 proc.
Vertinant gamybos metodu, 2023 m. trečiąjį ketvirtį didžiausią neigiamą įtaką BVP pokyčiui turėjo pramonės, didmeninės ir mažmeninės prekybos ir nekilnojamojo turto operacijų įmonių veiklos rezultatai.
2023 m. trečiojo ketvirčio realiojo BVP pokytis, palyginti su atitinkamu 2022 m. ketvirčiu, nepašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtakos buvo teigiamas ir sudarė 0,1 proc., pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką – 0 proc.
2023 m. trečiojo ketvirčio realiojo BVP pokytis, palyginti su 2023 m. antruoju ketvirčiu, nepašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtakos, buvo teigiamas ir sudarė 11,1 proc.
BVP ir jo komponentų reikšmės bei pokyčiai priklauso nuo skirtingų metų sezonų, todėl BVP ir jo komponentų kitimo tempui skirtingais laikotarpiais palyginti naudojami pokyčiai, gauti pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką.
Sąstingis tęsiasi
„Lietuvos ekonomikos raida vis dar yra vangi. Jos aktyvumą tebeslopina nedidėjantys daugelio apdirbamosios gamybos sektorių pardavimai, vis vangiau augantis paslaugų sektorius, neatsigaunantis namų ūkių vartojimas. Šių veiksnių nepalankų poveikį ekonomikos raidai sušvelnina sparčiai didėjusi statybos darbų apimtis. Didėsianti gyventojų perkamoji galia, gausėsiančios investicijos ir prognozuojama palankesnė užsienio prekybos partnerių padėtis leidžia tikėtis, kad kitąmet Lietuvos ekonomika turėtų vėl nuosaikiai augti“, – taip teigė Darius Imbrasas, Lietuvos banko Ekonomikos departamento Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyriausiasis ekonomistas.
Jo teigimu, Lietuvos ekonomikos raida tebėra vangi. Valstybės duomenų agentūros skelbiamo išankstinio įverčio duomenimis, 2023 m. trečiąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, ekonomika sumenko 0,1 proc., o palyginti su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu, neaugo. Labiausiai ekonomikos plėtrą ribojo pramonė, didmeninė ir mažmeninė prekyba, nekilnojamojo turto (NT) operacijų veikla.
Apdirbamosios gamybos padėtis ir toliau yra sudėtinga, tačiau palengva atsiranda ir teigiamų ženklų. Nors šių metų trečiąjį ketvirtį apdirbamosios gamybos pardavimai, apskaičiuoti palyginamosiomis kainomis ir įvertinus sezoninių veiksnių poveikį, per ketvirtį ūgtelėjo 0,5 proc., jie vis dar yra 2,3 proc. mažesni nei prieš metus.
Pažymėtina ir tai, kad trečiąjį ketvirtį apdirbamosios gamybos rezultatus reikšmingai gerino naftos perdirbimo veikla, be šios veiklos sektoriaus pardavimai per ketvirtį sumenko. Mažėjo chemijos, medienos ir baldų, guminių ir plastikinių gaminių gamybos produkcijos pardavimai, nedaug pakito maisto produktų gamybos ir autopramonės pardavimai.
Spartesniu augimu šiuo laikotarpiu galėjo pasigirti tik inžinerinė pramonė ir metalo gaminių gamintojai – pastarųjų geresniems rezultatams įtakos turi ir itin sparčiai didėjanti statybos apimtis.
Vis dėlto, žvelgiant į ateitį, sektoriuje galima pastebėti ir teigiamų pokyčių: rugsėjo pabaigoje visu pajėgumu pradėjo veikti viena didžiausių Lietuvos įmonių AB „Achema“, pastebimai palankiau nei birželio mėn. apdirbamosios gamybos įmonės vertina turimų užsakymų lygį, perteklines atsargas, artimiausio ketvirčio gamybos prognozes ir lūkesčius dėl darbuotojų samdos.
Tiesa, D.Imbraso teigimu, daugelis šių rodiklių vis dar yra gerokai atitrūkę nuo ilgalaikių vidurkių. Kad padėtis apdirbamojoje gamyboje tik atsispiria nuo pastarojo laikotarpio žemumų, rodo ir gamybos pajėgumų panaudojimo lygis – jis šiuo metu tebėra beveik 10 proc. punktų mažesnis nei buvo prieš Rusijos karą Ukrainoje.
Nors kainų augimas nuslopo, mažmeninės prekybos raidą riboja gyventojų nenoras išlaidauti. Šių metų trečiąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, mažmeninės prekybos apyvarta, apskaičiuota palyginamosiomis kainomis ir įvertinus sezoninių veiksnių poveikį, nepakito ir vis dar buvo 1,8 proc. mažesnė nei prieš metus. Pastaraisiais mėnesiais sparčiau augo tik prekyba degalais ir su laisvalaikiu bei atostogomis sietinomis prekėmis, o kitų prekių pardavimas vis dar buvo vangus.
„Gyventojų nenorą išlaidauti tebeveikia atsargumas dėl tebevyraujančių geopolitinių sukrėtimų ir ekonominės politikos neapibrėžtumo. Vis dėlto gera žinia ta, kad nuo šių metų vidurio vėl pradėjo didėti namų ūkių perkamoji galia, taip pat tai, kad padėtis darbo rinkoje ir toliau yra palanki darbuotojams – sparčiai kyla darbo užmokestis, nemažėja užimtųjų gretos, laisvų darbo vietų lygis tebėra aukštas.
Kad namų ūkių finansinė padėtis šiuo metu yra gera, rodo ir naujausi vartotojų nuomonių tyrimo rezultatai: namų ūkiai savo finansinę padėtį šiuo metu vertina geriau nei prieš prasidedant COVID-19 pandemijai. Šio tyrimo rezultatai rodo palengva atsigaunantį namų ūkių polinkį vartoti – namų ūkių dalis, teigianti, kad dabar yra tinkamas metas įsigyti didesnius pirkinius, šiuo metu yra didžiausia nuo Rusijos karo Ukrainoje pradžios“, – komentavo Lietuvos banko atstovas.
Lėčiau augančios Lietuvos ir pagrindinių prekybos partnerių ekonomikos slopina paslaugų sektoriaus raidą. Remiantis liepos–rugpjūčio mėn. duomenimis, apskaičiuotais palyginamosiomis kainomis ir įvertinus sezoninių veiksnių poveikį, per ketvirtį paslaugas teikiančių privačių įmonių pardavimai sumenko ir buvo tik nedaug didesni nei praėjusių metų atitinkamą laikotarpį.
Didelę įtaką slopstančiam paslaugų sektoriui darė NT operacijų veikla, kurios pardavimus mažino dėl griežtinamos pinigų politikos stojanti NT rinka. Be to, mažiau palankios tendencijos matomos informacijos ir ryšių veikloje. Po bene dešimtmetį trukusios sektoriaus plėtros pastarąjį pusmetį veiklos pardavimai yra nustoję augti, lėtėja naujų darbuotojų samda.
Reikšmingesnio pagyvėjimo nepastebima transporto ir saugojimo veikloje. Tiesa, atsižvelgiant į tai, kad pastaraisiais metais veiklą paveikė daug reikšmingų šokų, pavyzdžiui, prekybos su Rusija ir Baltarusija sankcijos, ES mobilumo paketas, tokią sektoriaus raidą reikėtų vertinti gana palankiai.
Artimiausiais ketvirčiais itin geri turėtų būti finansų ir draudimo paslaugų sektoriaus veiklos rezultatai. Juos tebelems didelės finansų sektoriaus pajamos iš palūkanų, kurios išaugo dėl Europos Centrinio Banko keltų palūkanų normų ir Lietuvos finansų sektoriaus turimo didelio perteklinio likvidumo. Prastėjantys paslaugas teikiančių įmonių rezultatai matyti ir iš įmonių nuotaikų. Remiantis Europos Komisijos skelbiamo verslo tendencijų tyrimo rezultatais, paslaugų sektoriaus įmonių lūkesčiai tiek dėl pardavimų, tiek ir dėl darbuotojų samdos artimiausiais mėnesiais blogėja.
Itin palankius rezultatus tebedemonstruoja statybos sektorius. Šių metų liepos–rugpjūčio mėn. vidutinė statybos sektoriaus darbų apimtis, apskaičiuota palyginamosiomis kainomis ir įvertinus sezoninių veiksnių poveikį, buvo beveik 5 proc. didesnė nei antrąjį ketvirtį ir daugiau nei 18 proc. didesnė nei prieš metus. Nors paaugo visų pagrindinių statybos sektoriaus segmentų – gyvenamosios, negyvenamosios ir inžinerinės statybos – darbų apimtis, jų padėtis nėra vienoda.
Itin palankios tendencijos vis dar yra inžinerinės statybos segmente, kuriam reikšmingą įtaką daro ES paramos fondų lėšomis finansuojami projektai ir, tikėtina, investicijos į atsinaujinančiosios energetikos generaciją. Šios tendencijos turėtų išsilaikyti ir ateityje, nes numatoma, kad Lietuvos gaunamos ES paramos fondų lėšos didės.
„Kitų labiau rinkos dėsnių veikiamų statybos segmentų raida yra mažiau palanki, ją vėsina tiek prislopęs pagrindinių Lietuvos prekybos partnerių ekonomikos augimas, tiek reikšmingai sugriežtinta pinigų politika. Pastarasis veiksnys, tikėtina, itin nepalankiai paveikė gyvenamosios statybos segmentą, jame šių metų antrąjį ketvirtį tiek pradėtų statyti pastatų, tiek leistų statyti pastatų plotas buvo pastebimai mažesnis nei prieš metus. Tai turėtų neigiamai paveikti šios rūšies statybos darbų apimtį artimiausiais ketvirčiais“, – minėjo D.Imbrasas.
Pasak jo, po sąstingio šiais metais 2024 m. Lietuvos ekonomika turėtų nuosaikiai augti. Tokią šalies ekonomikos raidą turėtų lemti didėsianti gyventojų perkamoji galia, gausėsiančios investicijos ir gerėsianti užsienio prekybos partnerių padėtis. Tiesa, svarbu pastebėti ir tai, kad ekonomikos augimo perspektyva prastėja. Anksčiau buvo manyta, kad pastebimiau ekonomikos augimas pagyvės 2023–2024 m. sandūroje, o šiuo metu tikimasi, kad tik kitų metų pirmąją pusę.
Tai sietina su mažiau palankia prekybos partnerių, ypač euro zonos šalių, ekonomine raida ir tendencijomis Lietuvos eksportuojančiame sektoriuje. Kalbant apie vidaus paklausą, pažymėtina, kad auganti gyventojų perkamoji galia ir mažėjantis jų atsargumas turėtų paskatinti vartojimą, o investicijų raidą ir toliau veiks tebedidėjantys ES paramos srautai.
Vis dėlto svarbu pastebėti, kad tolesnę Lietuvos ekonomikos raidą tebegaubia didelis neapibrėžtumas. Dėl tokių veiksnių kaip besitęsiančio Rusijos karo prieš Ukrainą, kitų geopolitinių konfliktų ar stipresnio, nei dabar tikimasi, griežtinamos pinigų politikos poveikio euro zonos ekonomikai Lietuvos ekonomika gali augti lėčiau, nei šiuo metu numatoma.
Kita vertus, stipri darbo rinka, didėjanti namų ūkių perkamoji galia ir mažėjantis neapibrėžtumas dėl ateities gali lemti ir spartesnę, nei prognozuojama, ekonomikos raidą.
Demonstruoja atsparumą
„Nepaisant tvyrančio neapibrėžtumo, kylančių palūkanų normų, infliacijos šoko šleifo, aukštesnių nei prieš karą energetikos ir nestabilių naftos kainų, Lietuvos ekonomika demonstruoja atsparumą. Energinga pastarųjų metų Lietuvos ūkio plėtra leido sukaupti finansinių atsargų ir tinkamai pasiruošti sunkesniems laikams. Dėl aukšto įmonių pelningumo, kylančių atlyginimų ir pajamas auginančios kontraciklinės fiskalinės politikos, neigiamos tendencijos paveikė tik kai kuriuos sektorius ir neįgauna platesnio masto“, – sakė INVL investicijų valdymo ir gyvybės draudimo grupės vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
Ji pridūrė, kad nepaisant to, kad pernykštis trečiasis ketvirtis buvo itin stiprus, Lietuvos ekonomika šiemet sukūrė analogišką rezultatą. O neigiamą vidaus prekybos, pramonės, nekilnojamojo turto operacijų ir žemės ūkio indėlį į metinį BVP pokytį kompensavo cikliškai atsparesnės aukštesnės pridėtinės vertės informacinių technologijų, finansų ir draudimo veiklos.
„Šių metų išbandymų tiesiąją Lietuvos ekonomikai sekasi atlaikyti tikrai neblogai, tačiau eksporto rinkų problemos gali ir užsitęsti. ES ekonomikos susiduria ne tik su cikliniais aukštų palūkanų normų, smukusio vartojimo ir vangesnės investicijų paklausos iššūkiais. Europa išgyvena brangų energetinės transformacijos etapą, be to, nėra pajėgi apsirūpinti vietinėmis pramoninėmis žaliavomis, daug kritinių žaliavų tenka importuoti, o tai didina regiono pažeidžiamumą pasaulyje ryškėjant deglobalizacijos ir geopolitinės poliarizacijos tendencijoms. Dėl šių priežasčių Lietuvos ekonomika kitąmet grįš į augimo teritoriją, tačiau augs nesiekdama savo potencialo“, – įspėjo ekonomistė.
