Rugsėjo 25 d. kalbėdamas per vyriausybės valandą Federacijos Taryboje Ekonomikos ministras Maksimas Rešetnikovas darbuotojų trūkumą pavadino pagrindiniu vidiniu ekonomikos rizikos šaltiniu.
Rugsėjį paskelbtoje Rusijos banko ataskaitoje apie regioninės ekonomikos būklę pateikti duomenys, kurie rodo, kad 60 proc. įmonių pranešė apie darbuotojų trūkumą. Tuo pat metu, oficialiais duomenimis, nedarbo lygis sumažėjo iki istoriškai žemiausios ribos – 3 proc. Dėl darbuotojų trūkumo darbdaviai priversti didinti atlyginimus: šiais metais tą padarė 75 proc. respondentų.
Dramblys kambaryje
„Forbes“ kalbėjosi su gana skirtingų Rusijos ekonomikos sektorių atstovais, kad išsiaiškintų, kokia gili personalo krizė. Absoliučiai visi respondentai – nuo metalurgų iki restoranų vadovų, nuo prekybininkų iki statybininkų – skundžiasi darbo jėgos trūkumu.
Priežastys įvairios, tačiau apie vieną jų – antrus metus besitęsiantį karą Ukrainoje – kalbama nenoriai.
„Apdirbamojoje pramonėje trūksta 660 tūkst. žmonių – čia tik tai, ką mato Darbo ministerija, – liepą parodoje „Innoprom“ sakė pramonės ir prekybos ministro pirmasis pavaduotojas Vasilijus Osmakovas. – Akivaizdu, kad tai lemia ir „specialioji operacija“, ir dalykai, susiję su mobilizacija bei personalo perkėlimu į gynybos įmones. Personalo ištekliai iš esmės išsemti tiek vietiniu, tiek strateginiu mastu“.
Privatus verslas nėra toks drąsus kaip viceministras. „Apie mobilizaciją negaliu užsiminti“, „Tik nerašykite apie mobilizaciją, turėdami omenyje mus“ – tokius atsakymus gavo „Forbes“ korespondentai į patikslinančius klausimus apie personalo trūkumo priežastis.
Bendrovė „Aktion Management“ atliko apklausą „Po metų. Kaip dalinė mobilizacija paveikė jūsų verslą“. Apklausoje dalyvavo 365 įvairių pramonės šakų įmonės. 40 proc. respondentų teigė, kad per praėjusius metus susidūrė su kvalifikuotų darbuotojų trūkumu, ir tai yra rimčiausia problema. Antroje vietoje – didėjančios žaliavų kainos ir prastėjanti kolektyvo moralės būklė. 46 proc. respondentų teigė, kad dalis jų darbuotojų buvo mobilizuoti.
Logistikos koordinavimo taryba rugsėjį apibendrino apklausos dėl darbuotojų skaičiaus rezultatus. 65 proc. respondentų nurodė, kad nuolat trūksta sandėlio darbuotojų, kai darbo vietos neužimtos du mėnesius ar ilgiau.
Valstybės užsakymų augimas
Centrinio banko analitikų teigimu, 2023 m. stebimas darbo jėgos nutekėjimas iš prekybos, paslaugų ir žemės ūkio į gamybą ir statybą. Nepaisant to, šiose pramonės šakose darbuotojų trūkumas lieka.
„Severstal“ visada ieško kvalifikuotų specialistų, o 2022 m. jų poreikis sustiprėjo, – sakė bendrovės atstovas. – Pavyzdžiui, šiandien pramonei iškyla užduotis pakeisti didelį kiekį anksčiau importuotos pramoninės įrangos ir programinės įrangos. „Severstal“, kaip ir kitos didelės įmonės, pastebi didesnę konkurenciją tarp įmonių dėl darbuotojų, todėl didėja jų įdarbinimo sąnaudos, įskaitant laiko sąnaudas.“
Trūksta ne tik kvalifikuotų žmonių. „Personalo deficitas mūsų įmonei aktualus. Tam tikras specialistų trūkumas jaučiamas keliose pagrindinėse srityse. Ypač trūksta žemos kvalifikacijos darbuotojų“, – sako Natalija Albrecht, RUSAL generalinio direktoriaus pavaduotoja žmogiškųjų išteklių valdymui.
„Technikos specialistų ir darbininkų trūkumas ypač jaučiamas tose vietovėse, kur yra bendrovės gamybos objektai, daugiausia – mažuose miesteliuose. Taip pat vis dar didelė konkurencija dėl IT specialistų, nes šiuo metu jų sunku rasti“, – sako „Uralchem“ personalo ir socialinės politikos direktorė Aleksandra Glazkova.
Kaip rinkos dalyviai aiškina susidariusio darbuotojų trūkumo priežastis? „Įmonių duomenimis, pagrindinės darbo jėgos paklausos augimo priežastys buvo gamybos plėtra įmonėse pasitraukus užsienio kompanijoms ir augant valstybės užsakymams“, – rašo Centrinio banko analitikai.
„Manau, kad ši situacija tiesiogiai susijusi su demografine duobe, – teigia RUSAL atstovė N.Albrecht. – Išanalizavome padėtį keturiuose regionuose – Krasnojarsko krašte, Chakasijos, Irkutsko ir Sverdlovsko srityse. Nustatėme, kad iki 2030 m. 25–44 metų amžiaus žmonių skaičius sumažės 20 proc.“
Statyba: išvykę migrantai
Už statybas atsakingas ministro pirmininko pavaduotojas Maratas Chusnulinas įvertino, kad pramonei trūksta 50 tūkst. žmonių, tačiau mano, kad iki 2030 m. statybvietėse trūks 400 tūkst. darbo rankų.
Plėtros bendrovės „Glorax“ pirmasis viceprezidentas Aleksandras Andrianovas, remdamasis savo specialistais, nurodo kitus duomenis: trūksta 200 tūkst. žmonių.
„Deja, statybų pramonėje darbuotojų trūkumas iš tiesų buvo, yra ir artimiausiu metu bus, – įsitikinęs antros pagal dydį Rusijos plėtros bendrovės „Morton Group“ įkūrėjas ir įmonių grupės „Osnova“ prezidentas Aleksandras Ručiovas. – Pirma, tai susiję su aukštos kvalifikacijos darbuotojais: statybose dažnai naudojama sudėtinga įranga ir technika, kuriai eksploatuoti reikia tam tikrų įgūdžių ir gebėjimų, specialių žinių ir pan. Gebėti atlikti šį darbą reikia ne vienerių metų mokymų.
Statybvietėse labai trūksta gerų mūrininkų, betonuotojų, armuotojų, darbininkų su monolitu ir pan. Be to, specialistų trūksta ir susijusiose pramonės šakose, pavyzdžiui, statybinių medžiagų pramonėje“.
„Mūsų pramonės darbuotojų trūkumas buvo jaučiamas dar prieš 2020 m.“, – tvirtina „Technonikol“ prekybos tinklo personalo direktorė Julija Koročkina. Pandemija ir užsienio kompanijų pasitraukimas kurį laiką pristabdė šį procesą, tačiau 2023 m. dėl demografinės duobės, gyventojų nutekėjimo į užsienį ir mobilizacijos problema vėl paaštrėjo.
J.Koročkina skundžiasi, kad pramonėje į vieną laisvą darbo vietą pretenduoja tik du žmonės, dėl skambučių gausos kandidatai nustojo savo gyvenimo aprašymuose palikti mobiliųjų telefonų numerius. Taip išeina, kad surasti darbuotoją trunka dvigubai ilgiau.
„Vienokiu ar kitokiu mastu trūksta visų statybos specialybių atstovų – nuo meistrų iki komunalinių tinklų projektuotojų, architektų ir IT specialistų“, – vardija Julija Deviatkina, stambaus statytojo CDS personalo direktorė.
Viena pagrindinių darbuotojų trūkumo priežasčių – migrantų išvykimas. Tam pritaria visi „Forbes“ kalbinti specialistai. „Mūsų įmonę paveikė specialistų nutekėjimo iš draugiškų šalių, tokių kaip Uzbekistanas ir Tadžikistanas, problema, – sako Danilas Volkovas, „Monolit“ įmonių grupės statybos skyriaus vadovas. — Per pastarąjį mėnesį įmonę paliko daugiau nei 30 žmonių. Su tuo susijęs ir rublio nuvertėjimas – specialistams iš užsienio Rusijoje dirbti tapo tiesiog nenaudinga“.
„Per pandemiją netekome kai kurių savo darbuotojų iš užsienio, – pritaria Čeliabinsko įmonės „Golos.Development“ direktorius Sergejus Pachomovas. — O dabar jų gimtinėje – statybų bumas. Prie to pridėkite rublio susilpnėjimą, ir pamatysite, kad statybininkams iš Centrinės Azijos darbas Rusijoje nebe toks įdomus“.
Tie, kurie neišvyko, pakeitė savo veiklos sritį. „Per pandemiją darbas statybų aikštelėse laikinai sustojo, todėl darbuotojai migrantai įsidarbino prekių pristatymo rinkoje, kuri labai išaugo ir kurioje reikėjo darbo jėgos, – aiškina „Glorax“ atstovas A.Andrianovas. – Kurjerio ar vairuotojo darbui kitaip nei darbui statybose nereikia didelio fizinio krūvio. Todėl daugelis žmonių nenorėjo grįžti į statybas“.
Kitos įvardytos priežastys, dėl ko stinga darbuotojų: atotrūkis tarp to, ko reikia statybų pramonei, ir to, ko mokomi kolegijų ir aukštųjų mokyklų studentai, be to, statybininkai dėl darbuotojų turi konkuruoti su gamyklomis, kurios didina gamybą ir samdo darbuotojus dėl augančių vyriausybės užsakymų.
Žemės ūkis: pervilioja jėgos struktūros
Žemės ūkyje jau seniai trūksta darbuotojų, teigia šio sektoriaus įmonių atstovai. „Vienas iš veiksnių – urbanizacija ir gyventojų nutekėjimas iš kaimų, taip pat – nepakankamas susidomėjimas darbu žemės ūkyje, – aiškina Borisas Morevas, žemės ūkio bendrovės „EkoNiva“ personalo skyriaus vadovas. – Nors tai – moderni ir besivystanti pramonės šaka, visuomenėje vis dar vyrauja nuomonė, kad ši veikla nėra pakankamai prestižinė.“
„Darbuotojų trūkumas agropramonėje – kompleksinė problema, kuri jau daugelį metų įgauna vis didesnį mastą, – sako Andrejus Nedužko, agroholdingo „Step“ generalinis direktorius. – Vienas iš pagrindinių veiksnių – mažas jaunų specialistų susidomėjimas žemės ūkiu, kurį lemia menkas infrastruktūros išvystymo lygis kaimuose“.
Žmonių visada trūko, tačiau 2022–2023 m. padėtis pablogėjo. „Per pastaruosius dvejus metus susiklostė situacija, kai laisvų darbo vietų yra daugiau nei darbo ieškančių kandidatų“, – pažymėjo mėsos produktų gamintojos „Čerkizovo“ spaudos atstovai.
„Per pastaruosius pusantrų metų gyventojai pradėjo aktyviai keisti darbą į pareigas jėgos struktūrose ir panašias darbovietes, – sakė Nacionalinės mėsos asociacijos vadovas Sergejus Jušinas. – Ten, nesant rimtų reikalavimų kvalifikacijai, siūlomas geras materialinis aprūpinimas, o konkuruoti su valstybės finansuojamomis sferomis sunku“.
Ypač trūksta žmonių mažose gyvenvietėse. Pasak „Forbes“ šaltinio šioje pramonės šakoje, stambi bendrovė, norėdama palaikyti stabilų savo įmonių darbą, darbuotojus iš vieno regiono į kitą gabeno netgi užsakomaisiais skrydžiais.
Vienos pieno pramonės įmonės personalo specialistai tiesiog vaikšto po kiemus kaimyninėse gyvenvietėse, siūlydami darbą ir gerą socialinį paketą žmonėms iš gatvės – naujoje įmonėje trūksta pusės darbuotojų. Apie tai jie viešai nekalba, kad dar labiau nepakenktų profesijos prestižui.
Mobilizacija taip pat daro poveikį. „Iš kiekvienos įmonės paėmė po 10–15 proc. žmonių, – taip situaciją apibūdina kitas „Forbes“ šaltinis šiame sektoriuje. – Ir taip iš reikiamų 10 mechanikų jau buvo likę šeši, o dabar mobilizuotas dar vienas“.
Automobilių rinka: žmonių nutekėjimas dėl mobilizacijos ir emigracijos
Rusijos automobilių rinka sparčiai pertvarkoma, europietiškų, korėjietiškų ir japoniškų automobilių vietą užima rusiški ir kiniški. Rinkos dalyviai pastebi, kad automobilių savininkai pradėjo daugiau dėmesio skirti automobilių remontui, o specialistų trūksta. „2023 m. beveik 50 proc. padaugėjo skelbimų, kuriuose ieškoma šaltkalvių, 47 proc. – mechanikų ir 76 proc. – autoelektronikos specialistų“, – išvardija prekybos automobiliais platformos FRESH personalo direktorė Jevgenija Kuvšinova.
„Darbuotojų trūkumas rinkoje pirmiausia pradėtas jausti po 2021 m. pandemijos, tačiau ši problema ypač paaštrėjo 2022 m. viduryje, kai ekonomika ėmė pamažu persitvarkyti, – sako „Avilon Group“ personalo direktorius Aleksejus Kirsenko. – Sunkiausia tapo su masinių profesijų atstovais – vairuotojais, mechanikais, technikais“.
Rinkos dalyviai, su kuriais kalbėjosi „Forbes“, įvardija skirtingas sunkumų dėl personalo paieškos priežastis, tačiau sutinka, kad „didelis kandidatų nutekėjimas – dėl mobilizacijos ir emigracijos“.
Restoranai: silpnėjantis rublio kursas
Dėl silpnėjančio rublio kurso, emigracijos, mobilizacijos ir kvalifikuotų darbuotojų trūkumo Maskvos restoranų rinkoje stinga apie 30 proc. darbuotojų, sako restoranų savininkas, portalo „Maskvos restoranas“ įkūrėjas Umidas Chusandžanovas.
„Darbuotojų trūkumas restoranų rinkoje šiuo metu iš tiesų labai didelis, – patvirtina „Rosinter Restaurants“ personalo direktorius Andrejus Tumanovas. – Trūkumas buvo jaučiamas ir 2022 m., tačiau situacija vis tiek buvo geresnė nei dabar. Kadangi daugumą vietų, kurių darbuotojų trūksta, užėmė migrantai, rublio susilpnėjimas turėjo didelės įtakos jų pajamoms.“
„Pats esu kilęs iš Uzbekistano ir puikiai suprantu darbuotojus. Jie siunčia atlyginimus namo, darbas Rusijoje tapo neįdomus, jie renkasi Jungtinius Arabų Emyratus, Turkiją, Pietų Korėją ir kitas šalis“, – kalba U.Chusandžanovas.
Kurjerių pajamos išaugo 30 proc.
„Nuo padėjusių metų lapkričio kurjerių paklausa didžiuosiuose miestuose viršijo pasiūlą, – teigiama „Yandex Delivery“ spaudos tarnybos atsakyme į „Forbes“ klausimus. – Rankų trūksta ne tik el. prekyboje ir pristatymo paslaugose, bet ir kitose pramonės šakose. Dėl to didėja vidutinis darbininkų pajamų lygis. Mūsų skaičiavimais, kurjerių pajamos, palyginti su praėjusiais metais, padidėjo apie 30 proc. ir toliau augs.“
