Įtaria, kad elektros kaina yra žymiai mažesnė, nei mokame: kas čia iš tiesų vyksta

Ar galima mūsų valstybėje nugalėti skurdą, kurio dar yra nemažai? Lietuvos socialinių mokslų centro vadovas Boguslavas Gruževskis tikina tam turintis ne vieną receptą.

Elektra.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Elektra.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Pasak B.Gruževskio, Lietuva – silpnai valdoma pilietinė valstybė, to pasekmė – skurdas, finansiniai nusižengimai.<br>Asociatyvi R.Danisevičiaus nuotr.
Pasak B.Gruževskio, Lietuva – silpnai valdoma pilietinė valstybė, to pasekmė – skurdas, finansiniai nusižengimai.<br>Asociatyvi R.Danisevičiaus nuotr.
B.Gruževskis.<br>ELTA/D.Labučio nuotr.
B.Gruževskis.<br>ELTA/D.Labučio nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Raigardas Musnickas

Nov 5, 2023, 4:38 PM, atnaujinta Nov 5, 2023, 4:39 PM

Lobsta iš vartotojų kišenės

Pasak B.Gruževskio, Lietuva – silpnai valdoma pilietinė valstybė, to pasekmė – skurdas, finansiniai nusižengimai.

„Man atrodo, Sauliaus Skvernelio vyriausybės metu pokyčiai buvo labiau socialiai orientuoti, buvo daug pakeitimų, kurie padarė įdirbį trims keturioms vyriausybėms į priekį“, – „Žinių radijo“ laidoje „Persona grata“ svarstė B.Gruževskis.

Jo teigimu, kainų kilimas visuomet nugula ant vartotojo pečių, o kai kurie tiekimo grandinės dalyviai tiesiog tuo naudojasi ir bando lobti.

„Neseniai buvo nemažas pabrangimas. Pažiūrėkite, kieno sąskaita vyko tas pabrangimas. Kaip pavyzdį paimkime duoną. Pabrango žaliava, ūkininkas grūdų kainą pakėlė 10 centų. Miltų gamintojas pridėjo dar 10 centų, nes pabrango elektra. Tuomet miltai keliauja į kepyklą, kur irgi pabrango elektra – kepėjas prie kainos pridėjo dar 20 centų. O prekybos centras pridėjo dar 60 centų. Tai neteisinga. Prekybos centrai, negana to, gavo ir kompensaciją už šildymą, tad kodėl pabrango jų kaina?“ – retoriškai klausė pašnekovas.

Skurdą lemia ne pinigų trūkumas

Jis pridūrė, kad šių laikų šalys turtingos, ir skurdo problema atsiranda tikrai ne dėl pinigų trūkumo.

„Dabar mes esame turtingi, mums ne problema pagaminti maisto, mums problema – juo pasidalinti. Todėl vieni lobsta, kiti skursta. Šiandien skursta beveik 8 mln. žmonių, negali pavalgyti“, – teigė pašnekovas.

B.Gruževskio nuomone, apie skurdą dažniausiai kalbama kaip apie materialinį nepriteklių, akcentuojamos minimalios žmonių pajamos, susitraukęs vartojimas.

„Kaip bebūtų, mes akcentuojame ekonominę skurdo išraišką. Visur akcentuojama pajamų dalis arba nepakankamas vartojimas. Tai gerai, bet tai tėra tik fonas. Akivaizdu, kad žmogus turi pavalgyti ir patenkinti minimalius poreikius, bet manau, kad problema yra gilesnė. Šiame amžiuje tos problemos jau turėjo seniai būti išspręstos, nes mes turime daug kartų daugiau visko, nei reikia, kad visi žmonės turėtų, ką pavalgyti. Problema ta, kad nemokame perskirstyti, pasidalinti.

Problema ne ta, kad žmogus nepavalgo, bet kad jis negali reikštis kaip žmogus orumo, kūrybiškumo, pilnaverčio gyvenimo, pagalbos kitiems prasme“, – pabrėžė Lietuvos socialinių mokslų centro vadovas.

O skurdas ir nelygybė tik didėja. Tie, kurie turtingi, tik dar labiau lobsta, o tie, kurie neturtingi, dar labiau skursta, manė pašnekovas.

„Blogai ne tik, kai žmogus patiria absoliutų skurdą, bet ir tada, kai žmogus turi santykinai mažiau nei tie, kurie turi daug. Skirtumai ardo visuomenę, bet mes vis dėlto tai toleruojame ir kiekvienąkart konstatuojame, kad per pastaruosius metus nelygybė dar labiau padidėjo. Tai yra įtampa struktūros viduje. Beveik visi karai po Antrojo pasaulinio karo prasidėjo dėl įtampų šalies viduje“, – šnekėjo B.Gruževskis.

Jo įsitikinimu, skurdas yra nesuderinamas su dabartinėmis technologinėmis galimybėmis, išsivystymo lygiu.

„Pinigų turi faktiškai visos išsivysčiusios šalys, o mes, lietuviai, turime ypač daug. Jei jums rūpi valstybės ateitis ir jūs matote valstybę kaip sistemą, jei jūs siejate savo vaikų ateitį su Lietuva, tai yra spendimų – reikia žymiai efektyviau dalintis.

Mūsų pajamos galėtų būti iki 80 proc. didesnės, jei viskas būtų perskirstoma tinkamai, jei mūsų biudžetas surinktų pakankamai pinigų. Tie pinigai būtų skirti atlyginimams, keliams, mokytojams. Dabar pinigų nėra, jie kaupiasi mažesnėje grupėje žmonių. Be tai – pasaulinė problema, čia pirmauja ne Lietuva“, – sakė B.Gruževskis.

Per infliaciją augo ir pelnai

Už tokias problemas atsakingos vyriausybės, jos valdo valstybę, nustato politiką, mokesčių perskirstymą, rėmimą.

„Labai džiaugiausi, kad valstybė taip greitai sureagavo siekdama kompensuoti energetikos kainų augimą ir palaikyti mūsų darbdavius bei gyventojus. Tačiau rezultatas toks, kad energetinių išteklių bendrovių pelnai išaugo dvigubai. Darau išvadą, kad pelnas buvo įskaičiuotas į savikainą, o elektros kaina iš tikrųjų buvo žymiai mažesnė. Kas čia darosi? Mokesčių mokėtojų pinigais finansuojamas jų pelnas? Taip negali būti, bet tas vyksta. Kaip biudžetas gali investuoti į pelną?

Pieno produktų kainos irgi išaugo, buvo gautos kompensacijos, o pelnas padidėjo dvigubai, trigubai. Kaip tai gali būti? Matote, iš kur skurdas“ – piktinosi jis.

„Jei mes skatinome, rėmėme verslą ir iš to išėjo pertekliniai pelnai, tai mes apvogėme silpniausius. Tuos pinigus turime panaudoti žymiai atsakingiau. Tokia yra Lietuva. Ji galėtų puikiai funkcionuoti.

Yra šimtai normalių sprendimų, bet pirmiausia reikia dalintis. Turėtų būti aukštesni mokesčiai, priežiūra, kontrolė, ypač naudojami valstybės pinigai, socialinė parama. Turime viską sisteminti bazėje. Jei tai pensininkas, turime žinoti, kur jis gyvena, su kuo gyvena, kaip šildosi, koks turtas, turi vaikų ar ne. Viską sistematizuokime – niekas neprašo po lygiai, bet visi prašo sąžiningai. Tą mes galime užtikrinti“, – pridūrė B.Gruževskis.

EP Rinkimai

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.