Anot G.Šimkaus, išlieka tikimybė, kad palūkanų normos ateityje dar galėtų būti didinamos, vis dėlto ekonomikos raida rodo, kad to greičiausiai neprireiks.
Praėjusią savaitę ECB nusprendė nebekeisti pagrindinių palūkanų normų, o prieš tai palūkanos buvo didinamos dešimt kartų iš eilės.
„Man aišku, kad šiuo metu reikalinga pakankamai ribojanti pinigų politika, palūkanų normos, kad infliacija sugrįžtų į 2 proc. lygį euro zonoje. Klausimas, kiek laiko tokios palūkanų normos turėtų būti išlaikytos. Iš tikrųjų, viskas priklausys nuo to, kaip vystysis ekonomika, nes mes matome, kad tokių „siurprizų“, įskaitant ir geopolitinius, vyksta pakankamai dažnai.
Šiuo metu aišku, kad šios palūkanų normos turi būti išlaikytos, bet ar jos bus didinamos – klausimas. Labai noriu tikėtis, kad nebus, noriu tikėtis, kad ekonomika vystysis pagal tai, kad yra padarytose projekcijose. Bet ar yra prielaidų palūkanas greitai sumažinti? Taip pat manau, kad ne. Manau, kad pirmą kitų metų pusmetį mes tikrai nematysime palūkanų normų mažėjimo“, – „Lietuvos ryto“ televizijai sakė G.Šimkus.
„Retai kada ECB ištveria, palikdamas palūkanų normas pakankamai ilgą laiką. Stebint ateities sandorius, matome, kad rinkos dalyviai jau tikisi, kad kitų metų viduryje, o gal anksčiau ECB pradės palūkanų normas po truputį mažinti. Išties, matyt, tai priklausys nuo euro zonos ekonomikos atsparumo, nuo kitų išorinių bei vidinių aplinkybių, kurios paveiks euro zonos vartojimo paklausą, darbo rinkos rezultatus.
Jei euro zonos ekonomikoje pradėtų sparčiau kilti nedarbas ar atsirastų kažkokių kitų rimtesnių įrodymų, kad ekonomika stipriai kenčia nuo aukštų palūkanų normų, gali būti, kad palūkanų normų mažinimo sulauksime ir šiek tiek anksčiau“, – komentavo bendrovės „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
