Biokuro blokas Vilniaus neišgelbės – šiluma sostinėje išliks brangesnė

Nepaisant to, kad Vilniuje šį šildymo sezoną jau turėtų pradėti veikti Vilniaus kogeneracinės jėgainės (VKJ) biokuro blokas, šilumos kaina sostinėje bus didesnė nei kituose didmiesčiuose, pastebi Lietuvos energetikos agentūros (LEA) analitikai. Pasak agentūros laikinosios vadovės Agnės Bagočiūtės, Vilniuje galutinę šilumos kainą dar formuoja ir gamtinių dujų kainos.

Net ir pradėjus 100 proc. pajėgumu veikti VKJ, dar maždaug apie 12–15 proc. Vilniuje šilumos kainas formuos dujų kainos.<br>V.Skaraičio nuotr.
Net ir pradėjus 100 proc. pajėgumu veikti VKJ, dar maždaug apie 12–15 proc. Vilniuje šilumos kainas formuos dujų kainos.<br>V.Skaraičio nuotr.
 A.Bagočiūtė.<br>D.Labučio /ELTA nuotr.
 A.Bagočiūtė.<br>D.Labučio /ELTA nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Nov 7, 2023, 12:39 PM

„Net ir pradėjus 100 proc. pajėgumu veikti VKJ, dar maždaug apie 12–15 proc. Vilniuje šilumos kainas formuos dujų kainos. Tai nebus 100 proc. biokuras, kaip yra Kaune“, – sakė A.Bagočiūtė.

„Tai automatiškai lems, kad Vilniuje kainos bus šiek tiek didesnės“, – tikino ji.

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) lapkričiui nustatyta vidutinė centralizuoto šildymo kaina siekia 7,59 ct/kWh (be pridėtinės vertės mokesčio (PVM)) – 6,3 proc. daugiau nei spalį.

VERT duomenimis, Vilniuje tarp didmiesčių šiluma brangiausia (8,37 ct/kWh), o pigiausia – Kaune (6,4 ct/kWh). Klaipėdoje ji kainuoja 6,59 ct/kWh, Šiauliuose – 6,6 ct/kWh, Panevėžyje – 7,27 ct/kWh.

„Vilniuje ateityje reiktų ieškoti sprendimų, kaip tą 12 ar 15 proc., kurie šiuo metu yra dujos, sumažinti ir pakeisti kitais ištekliais“, – pažymėjo A.Bagočiūtė.

Vis tik šilumos kainų vidurkis didmiesčiuose, pasak agentūros, yra 48 proc. mažesnis nei pernai – vidutiniškai apie 7 ct/kWh. Rugsėjo pabaigoje LEA prognozavo, jog šis šildymo sezonas turėtų būti maždaug penktadaliu pigesnis nei ankstesnis, o tarifai – laikytis maždaug 6–8 ct/kWh lygyje.

„Kaunas lyderiauja mažos kainos segmente, Vilnius – brangiausias, virš 8 ct/kWh. Kaunas ir šildymo sezoną pradėjo su mažiausia kaina“, – teigė LEA duomenų analitikas Antanas Budraitis.

Jo teigimu, Kaune pastaruosius keletą šildymo sezonų šilumos kainos svyravo labiausiai – visų pirma dėl nestabilių biokuro kainų, kurios į aukštumas šoko pernai. Tuo metu Vilniuje kas sezoną laikosi panašus – 8–8,8 ct/kWh – tarifas.

Sostinėje šilumos kainos pernai buvo stabilizuotos vietoje dujų deginant mazutą, iš kurio pagaminta 36 proc. visos šilumos. Šiemet, prognozuoja LEA, 78 proc. šilumos Vilniuje turėtų būti pagaminta iš atsinaujinančių išteklių – su prielaida, kad iki metų pabaigos pilnu pajėgumu pradėtų veikti VKJ biokuro blokas.

Anot A.Bagočiūtės, šiuo metu VKJ biokuro bloke atliekami visų trijų katilų bandymai, tačiau kartu ji pažymi, kad šį sezoną pilnu pajėgumu naujoji jėgainė dar neveiks. „Techniškai taip nebūdavo ir kitose šalyse, todėl 100 proc. pajėgumu šį sezoną vargu, ar ji veiks“, – sakė ji.

„Bet tie bandymai trijų katilų režimu rodo pokyčius į gera ir suteikia optimizmo“, – dar akcentavo A.Bagočiūtė.

LEA prognozėmis, nepaisant geopolitinių sukrėtimų, dujų ateities sandorių kainos turėtų laviruoti tarp 50–55 eurų/MWh, be to, Europa iki žiemos sugebėjo visiškai užsipildyti dujų saugyklas.

Palankios biokuro kainos

Šilumos kainų dinamiką Lietuvoje labiausiai lemia daugiausiai jos gamyboje naudojamas biokuras. Anot A.Budraičio, kuras sudaro beveik 80 proc. šildymo kainos, tuo metu iš biokuro pagaminama 75 proc. viso šalies šilumos poreikio.

LEA teigimu, biokuro kainos yra 48 proc. mažesnės nei pernai (21–22 eurai/MWh), o iki metų pabaigos biokuro sutarčių tiekimo kaina turėtų būti mažesnė nei 28 eurai/MWh. 2024 m. pirmajam ketvirčiui, pasak agentūros, sudaromi biokuro sandoriai už mažesnę nei 27 eurai/MWh kainą.

„2023 m. yra pirmieji metai, kai Lietuva 100 proc. apsirūpina iš savo biokuro žaliavų. Pastebime geras tendencijas, kad nebėra kainų šokinėjimo, kaina svyruoja tarp 21–22 eurų“, – sakė LEA analitikas.

LEA duomenimis, centralizuotai šildoma 57 proc. patalpų, likusią dalį sudaro individualus šildymas. Abiejuose segmentuose daugiausia naudojamas biokuras (atitinkamai 75 proc. ir 63 proc.), panašia apimtimi – dujos (19 ir 18 proc.).

4 proc. centralizuotos šilumos pagaminama iš komunalinių atliekų, 2 proc. – iš kito kuro. Anot A.Budraičio, ateityje dujų šilumos gamyboje bus sunaudojama vis mažiau, jas keis biokuras.

Tuo tarpu individualiuose namuose 7 proc. šilumos gaminama šilumos siurbliais, 12 proc. – kitu kuru. Analitiko teigimu, šilumos siurblių ateityje, tikėtina, bus naudojama daugiau.

Didžiausios sąskaitos – senos statybos būstuose

LEA analitiko teigimu, daugiausiai už centralizuotą šilumą mokės energetiškai neefektyviuose ir gamtinėmis dujomis šildomuose pastatuose gyvenantys asmenys.

Pasak agentūros, lapkritį šildymo sąskaita sename, labai prastos būklės name esančiame 60 kv. m bute siektų 103 eurus, nerenovuotame iki 1990 m. name – 79 eurus, naujame arba pilnai renovuotame – 30 eurus. Tuo metu spalį – sąskaitos skirtinguose butuose siektų 60, 46 ir 17 eurų.

A.Budraitis pažymi, kad brangiausia šildytis gamtinėmis dujomis, pigiausia – malkomis.

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.